Vėlai vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi iš tuščių apsuptos sostinės Kijevo gatvių aiškiai pavargęs, bet tvirtas V. Zelenskis prašė pasaulinio solidarumo.
„Pasaulis privalo sustabdyti karą. Išeikite su Ukrainos simboliais, kad palaikytumėte Ukrainą, palaikytumėte laisvę, paremtumėte gyvybę, – kreipdamasis anglų kalba sakė V. Zelenskis. – Išeikite į savo aikštes, gatves, tapkite matomi ir girdimi.“
Emocingoje kalboje, paskelbtoje Rusijos invazijos pradžios mėnesio sukakties išvakarėse, V. Zelenskis ragino pasaulio gyventojus „priešintis karui nuo kovo 24-osios... ir po to“, pasisakyti prieš Rusijos pradėtą kruviną karą.
„Parodykite savo poziciją, išeikit iš savo biurų, namų, mokyklų ir universitetų, išeikit taikos vardan, – kalbėjo Ukrainos lyderis. – Pasaulis privalo sustabdyti karą.“
Tokį pareiškimą V. Zelenskis padarė praėjus mėnesiui po to, kai Rusijos tankai kirto Ukrainos sieną ir pradėjo karą, jau pareikalavusį tūkstančių civilių ir abiejų šalių karių gyvybių.
Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę šalį, siekdama sužlugdyti Kijevo vyriausybės provakarietišką kursą, Ukrainoje žuvo šimtai civilių gyventojų, dar šimtai buvo sužeisti, o daugiau kaip 3 mln. ukrainiečių pasitraukė iš savo šalies.
Bendrai iš savo namų ir miestų, kuriuos rusai nepaliaujamai bombarduoja iš sausumos, jūros ir oro, jau pasitraukė daugiau kaip 10 mln. ukrainiečių.
Daugėja įrodymų, kad kažkada liaupsinta Rusijos kariuomenė smarkiai įklimpo ir norėdama palaužti ukrainiečių ryžtą yra priversta bombarduoti iš toli.
Vien pietiniame Mariupolio uostamiestyje be maisto, vandens ir elektros yra įstrigę 100 tūkst. žmonių. Rusijos pajėgos įnirtingai apšaudo miestą.
Mariupolio ligoninės darbuotojai evakavo pacientus į rūsį, kur jie gydomi prie žvakių šviesos, šalia kitų 600–700 ten prisiglaudusių vietos gyventojų, sakė pareigūnai.
JAV vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Kremliaus bombardavimo kampanija prilygsta karo nusikaltimams, taip dar labiau padidindama priešpriešą tarp Maskvos ir Vakarų, primenančią didžiausias Šaltojo karo krizes.
„Matėme daugybę patikimų pranešimų apie atakas nesirenkant taikinių ir tyčia prieš civilius nukreiptas atakas, taip pat kitus žiaurius nusikaltimus“, – paskelbė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).
„Šiandien galiu pranešti, kad, remdamasi šiuo metu turima informacija, JAV vyriausybė mano, jog Rusijos pajėgų nariai įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje“, – sakė jis.
Kol kas konfliktas nevirto tiesioginiu karu tarp Rusijos ir NATO, bet vis labiau nuogąstaujama, kad Rusija gali dar labiau eskaluoti padėtį chemine, biologine ar net taktine branduoline ataka.
JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į Briuselį dalyvauti skubiuose NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose, kur turi būti pažadėta daugiau letalios ginkluotės Ukrainai ir daugiau skaudžių sankcijų krizės jau ištiktai Rusijos ekonomikai.
Ukrainos pasipriešinimas
NATO pareigūnai mano, kad vakarietiškų prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų arsenalą turinčios Ukrainos pajėgos jau galėjo nukauti iki 15 tūkst. rusų karių. Dar 30–40 tūkst. Rusijos karių gali būti sužeisti.
Vladimiro Putino režimas oficialiai skelbia, kad žuvo mažiau nei 500 rusų karių, ir priėmė drakoniškus cenzūros įstatymus, kad blokuotų nepriklausomų šaltinių patvirtintas naujienas apie kampaniją, kuri oficialiai vadinama ne karu, o „specialiąja karine operacija“.
Tačiau sunkiausia karo našta ir toliau tenka Ukrainos civiliams.
V. Zelenskis pripažino, kad pastarasis mėnuo buvo „ilgas“, bet gyrė ukrainiečių pasipriešinimą – daug įnirtingesnį nei tikėjosi Rusija ir truksiantį tiek, kiek reikės.
„Tai karas už nepriklausomybę ir mes privalome laimėti“, – vėlai vakare paskelbtame vaizdo pareiškime sakė Ukrainos prezidentas, kaitaliodamas ukrainiečių ir savo gimtąją rusų kalbas.
„Atstatysime kiekvieną miestą, patrauksime įsibrovėlius atsakomybėn už kiekvieną nusikaltimą, – sakė jis. – Visi mūsų žmonės gyvens laisvoje Ukrainoje.“
Pastarosiomis dienomis pasirodė pranešimų, kad ukrainiečių pajėgos ne tik atremia daug didesnės ir geriau ginkluotos rusų kariuomenės atakas, bet ir rengia kontrpuolimus bei atkovojo kažkiek teritorijos aplink Kijevą.
Sostinės meras Vitalijus Klyčko sakė, kad „nedidelį Makarivo miestą ir beveik visą Irpinę jau kontroliuoja Ukrainos kariai“.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė apie įnirtingą artilerijos susišaudymą Irpinėje.
Kaip pranešė britų karinė žvalgyba, ukrainiečiai „tikriausiai atkovojo Makarivą ir Mosčuną“ į šiaurės vakarus nuo sostinės ir „yra reali galimybė, kad ukrainiečių pajėgos dabar gali apsupti rusų junginius Bučoje ir Irpinėje“.
V. Putinas reaguoja
Siekdamas apriboti sankcijų daromą poveikį, V. Putinas trečiadienį paskelbė, kad Rusija už gamtinių dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, tarp kurių yra visos ES narės, reikalaus atsiskaityti tik rubliais.
Nuo energijos importo iš Rusijos labai priklausomoje Europoje šis manevras pakurstė debatus apie galimą rusiškos naftos ir gamtinių dujų uždraudimą.
Maskva yra įspėjusi, kad embargas sukeltų pasaulinės energijos rinkos „kolapsą“.
Europa neatrodo vieninga naftos embargo klausimu, bet taip pat yra ir V. Putino režimo skilimo ženklų.
Maskva patvirtino, kad buvęs Kremliaus administracijos vadovas Anatolijus Čubaisas, prižiūrėjęs 10-ojo dešimtmečio liberalias ekonomines reformas, dabar pasitraukė iš V. Putino patarėjo posto. Pranešama, kad protestuodamas prieš karą jis pabėgo iš Rusijos.
Maskva vis dar turi labai svarbią draugę Kiniją, atmetusią pasiūlymus pašalinti Rusiją iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių grupės.
Tačiau G-20 narės Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas sakė manantis, kad V. Putino dalyvavimo lyderių susitikime Indonezijoje vėliau šiais metais būtų „per daug“.
Praėjus mėnesiui nuo invazijos pradžios taikos derybose sutarta dėl kasdienių humanitarinių koridorių pabėgėliams. Ukraina taip pat sako galinti pritarti tam, kad kai kurie Rusijos reikalavimai būtų pateikti nacionaliniam referendumui.
Tačiau Kyjivas atsisako patenkinti reikalavimus nusiginkluoti ir atsisakyti provakarietiškų ambicijų.
Ukrainos vyriausiasis derybininkas Mychailo Podoliakas sakė, kad taikos derybos susidūrė su „reikšmingais sunkumais“. Maskva apkaltino Jungtines Valstijas kenkiant derybų procesui.
