V.Zelenskis sekmadienį pažymėjo, kad Kijevo derybininkai kruopščiai vertina Rusijos reikalavimą dėl Ukrainos neutralumo, kuris yra pagrindinis Maskvos klausimas derybose dėl konflikto nutraukimo.
„Šis derybų aspektas man yra suprantamas ir yra svarstomas, atidžiai vertinamas“, – teigė V.Zelenskis kelioms nepriklausomoms Rusijos naujienų organizacijoms duotame interviu.
Vienas pirmųjų, uždavęs klausimą V.Zelenskiui, buvo Nobelio premijos laureatas ir „Novoja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas, kuris, beje, pastebėjo, kad dabar Rusijoje populiarios V ir Z raidės reiškia ir V.Zelenskio inicialus.
Žurnalisto klausimas buvo tiesmukas. „Ar gali būti, kad viena pagrindinių Ukrainos užpuolimo priežasčių yra V.Zelenskio problemos sprendimas?“, – paklausė D.Muratovas.
Į tai V.Zelenskis atsakė girdėjęs daug įvairių minčių apie tai, kad jo eliminavimas yra planuojamas. „Ko gero, buvo keli bandymai skirtingų žmonių“, – sakė Ukrainos vadovas.
Jis užsiminė, kad su juo pirmiausia bandyta susidoroti politiškai. Tai darė įvairios politinės grupuotės, vieną jų susijusi su Kremliui artimu Ukrainos oligarchu ir Aukščiausiosios Rados deputatu Viktoru Medvedčuku.
V.Zelenskis kalbėjo, kad jo pašalinimo siekusios grupuotės esą suprato, kad po jo pergalės prezidento rinkimuose Rusijos valdžia praranda įtaką Ukrainos politikai.
„Įtaka buvo ir gana galinga. Todėl jie pasirinko kitokią taktiką – laimėti regionuose“, – sakė Ukrainos prezidentas. Pasak jo, ši taktika leido užblokuoti bet kokias reikalingas reformas ir geras idėjas.
V.Zelenskio teigimu, prorusiškos jėgos šalies regionuose turėjo nemažą įtaką ir bandė kelti sumaištį valstybėje.
„Chaosas šalies ekonomikoje ir politinis nestabilumas Ukrainoje vis tiek privestų prie eskalavimo iš Rusijos Federacijos – ir prie dabartinio Rusijos Federacijos prezidento valdymo. Tiesiog jie tada galėtų daug greičiau užimti mūsų šalį. Tai buvo būtent tai, kas buvo planuota“, – kalbėjo V.Zelenskis, kuris sakė, kad remiasi ne tik žvalgybos duomenimis, bet ir supratimu, kaip Kremliuje buvo traktuojama Ukrainos politika.
Kalbėdamas su Rusijos žurnalistais V.Zelenskis pabrėžė, kad dabartinė tragedija įvyko todėl, kad Rusija nepriėmė Ukrainos, kaip savarankiškos valstybės.
„Mes buvome suvokiami ne kaip nepriklausoma valstybė, o kaip kažkoks produktas, kaip dalis didelio organizmo dalis, kurios priekyje Rusijos prezidentas mato save“, – kalbėjo V.Zelenskis.
„Bet mes nelaikome savęs kažkokia atgyvena. Mes laikome save savarankiška šalimi, – su ilga ir gilia istorija. Mes turime kuo didžiuotis. Apie moralę ir vienybę net nėra ką ir kalbėti. Manau, kad šiandien (karo metu) mes parodėme, kaip yra iš tikrųjų“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Tačiau V.Zelenskis spėjo, kad suirutės jo šalyje siekusios politinės grupuotės esą Kremliui galėjo raportuoti visiškai kitokią informaciją apie tai, kas vyksta Ukrainoje.
„Turbūt jiems ten pranešė, kad čia jų laukiame su gėlėmis ir šypsenomis. Kad situacija labai bloga, nepalaikomas dabartinis prezidentas, nepalaikoma dabartinė valdančioji partija“, – svarstė V.Zelenskis.
Ukrainos vadovas atskleidė ir apie tai, kas jam yra žinoma apie situaciją Rusijos kariuomenės apsuptame Mariupolyje, kurį ,yra ištikusi humanitarinė katastrofa.
„Miestas užblokuotas Rusijos kariuomenės. Visi įvažiavimai ir išvažiavimai iš Mariupolio miesto yra užblokuoti. Uostas yra užminuotas. Humanitarinė katastrofa miesto viduje yra vienareikšmiškai, nes su maistu, vaistais ir vandeniu ten patekti neįmanoma. Rusijos kariškiai apšaudo humanitarinius konvojus. Žudo vairuotojus. Kas atsitinka su šiais kroviniais aš negaliu jums pasakyti. Daugelis jų grįžo atgal“, – apie padėtį Mariupolyje pasakojo V.Zelenskis.
Prezidentas teigė, kad iš Mariupolio į Rusiją jau išvežta nemažai jo gyventojų. „Mūsų duomenimis, buvo išvežta daugiau nei du tūkstančiai vaikų. Tiksli jų vieta nežinoma. Jie gali būti ten su tėvais arba be jų. Apskritai, tai – nelaimė. Negaliu jums apsakyti, kaip tai atrodo iš tikrųjų. Tai baisu“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Ukrainos lyderis mano, kad iš Mariupolio išvežami žmonės gali būti skirti taip vadinamajam mainų fondui.
Be to, V.Zelenskis atskleidė, kad Mariupolyje yra Ukrainos kariai, su kuriais jis bene kasdien stengiasi palaikyti ryšį, taip pat kalbasi su ten likusių karių artimaisiais.
Anot prezidento, kariai nusiteikę likti ir ginti Mariupolį tiek kiek reikės ir jis jų negali atkalbinėti. „Aš jiems sakau, vaikinai, mes būtinai sugrįšime“, – emocingai kalbėjo V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat buvo paklaustas, kodėl smarkiai skiriasi ukrainiečių ir Rusijos pateikiami duomenys apie žuvusius okupantus.
V.Zelenskis teigė, kad stengiamasi sudaryti žuvusiųjų sąrašus, tiesa, pripažino, jog nežino, kas nutinka su visais Rusijos karių kūnais – ar jie laidojami, ar išvežami. Jis pastebėjo, kad Mariupolyje nemažai žmonių kūnų yra tiesiog gatvėje. Jis taip pat teigė, kad yra sudaromi ir karo belaisvių sąrašai.
Ukraina jų pavardžių neslepia, o V.Zelenskis mano, kad jau dabar galima būtų apsikeisti belaisviais. Tačiau Ukrainos prezidentas kiaulišku pavadino priešo elgesį, kai stengiamasi pavogti kuo daugiau žmonių, ypač vaikų.
V.Zelenskis Rusijos žurnalistams sakė, kad po Rusijos kariuomenės atakų kai kurie miestai ar miesteliai netoli Kijevo tiesiog yra nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Ukrainos prezidentas pripažino, kad su žeme sulygintų miestelių nuotraukas per baisu parodyti ir vietos žmonėms. „Aš nežinau, ar Rusijos armija su kada nors su kuo nors taip žiauriai elgėsi. Aš to dar nemačiau“, – jautriai kalbėjo V.Zelenskis.
Be to, jis teigė, kad neįmanoma palyginti aštuonerius metus trunkančio konflikto Dombase ir to, kas vyko pastarąjį mėnesį.
V.Zelenskis taip pat sakė visiškai nesuprantantis ir negalįs pateisinti, kodėl Rusijos kariuomenė atakuoja Lvovą.
V.Zelenskis taip pat neslėpė, kad pasikeitė jo ir ukrainiečių požiūris į rusus, kaip į tautą, nors, anot prezidento, jis supranta, kad yra rusų, kurie nepritaria šiam karui.
„Kai kurie jų supranta, kad šis karas jiems nieko neduos“, – sakė prezidentas.
Pasak Ukrainos vadovo, per pastarąjį mėnesį įvyko globalus, istorinis ir kultūrinis lūžis. „Tai ne šiaip sau karas. Aš manau, kad viskas daug blogiau“, – pareiškė V.Zelenskis.
Kremlius kiek anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Švedija ir Austrija pasiūlė neutralumo modelius, kuriuos Ukraina galėtų priimti, kad būtų greičiau užbaigta Rusijos invazija į Ukrainą.
Ukraina atmetė pasiūlymą sakydama, kad tik Kijevas gali sukurti sistemą, kuri būtų priimtina ukrainiečiams.
Derybose dėl daugiau nei mėnesį trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo daugiausia dėmesio skirta Ukrainos pasitraukimui iš NATO, nusiginklavimui ir saugumo garantijoms.
Kitą savaitę abi pusės asmeniškai susitiks antrajame derybų rate Turkijoje.
V.Zelenskis išskirtiniame interviu taip pat pabrėžė, kad visų Ukrainos gyventojų požiūris į rusus pasikeitė į blogąją pusę, ir jau negrįžtamai.
Pasak Ukrainos lyderio, pastarąjį mėnesį įvyko globalus istorinis ir kultūrinis skilimas, ir tai ne tik karas, tai kur kas blogiau.
Ukrainos prezidentas kalbėjo, kad su kai kuriais rusais vis dėlto išliko tam tikras ryšis ir pakomentavo, ką mano apie išvažiuojančius iš Rusijos.
Anot V.Zelenskio, tai jų pačių sprendimas ir protingi rusai esą sugebės priimti teisingus sprendimus. „Vis dėlto nuvilia, kad didžioji dalis Rusijos žmonių palaiko tai, kas vyksta“, – apgailestavo Ukrainos vadovas. Be to, prezidentas stebėjosi, kad Ukrainoje vykstančio karo rusai nematė aštuonerius metus.
V.Zelenskis svarstė, kad rusams buvo paprasčiau nieko nežinoti ir palaikyti veikianti Rusijos režimą. Jis taip pat pripažino, kad neturi atsakymo, ar kada nors pavyks atkurti santykius tarp rusų ir ukrainiečių.
„Neturiu atsakymo, ar tai kada nors pavyks. Aš nesu pranašas. Ir tai nuspręs žmonės“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Bet jis pastebėjo, kad dabartinė Ukrainos okupacija yra net žiauresnė nei Antrojo pasaulinio karo metais: „Dar keli mėnesiai, ir kiekvienoje šeimoje bus netekčių – vienaip ar kitaip. Kažką išvarė, sužeidė, kažkas atsitiko vaikui, žmogus persikraustė, išvažiavo į Lenkiją, išvažiavo į Bulgariją, išvažiavo į kitą šalį, darbo nerado ar susirado, nesvarbu. Nesvarbu. Išsigandęs. Vaikas pradėjo mikčioti dėl sprogimų, Dievas žino. Kiekvienas turės kažkokį sielvartą šeimoje“.
V.Zelenskis taip pat buvo paklaustas, ar pasaulis teisingai elgiasi boikotuodamas visus Rusijos ar su ja susijusius menininkus, muzikantus, sportininkus, net ir ukrainiečių kino režisierių Sergejų Loznicą (sukūrusį filmą apie Vytautą Landsbergį), kuris buvo pašalintas iš Ukrainos kino akademijos.
Prezidentas teigė šio atvejo detaliai nežinąs, bet svarstė, kad S.Loznicos atveju pasielgta neteisingai, – galbūt įvyko kažkokia klaida. „Jo pozicija yra teisinga – proukrainietiška“, – mano V.Zelenskis, kuris interviu metu pripažino normaliai neišsimiegojęs, todėl jo mintys gali šokinėti.
Beje, Ukrainos lyderis teigė, kad jam nekyla problemų bendrauti rusų kalba, tačiau jis neabejojo, kad dėl šio karo augs neapykanta viskam, kas yra rusiška. Jis mano, kad Už Rusijos ribų žmonės gali imti gėdytis kalbėti rusiškai. Taip esą buvo nutikę po Antrojo pasaulinio karo, kai žmonės vengė agresoriaus kalbos. „Padaryta daug nepataisomų dalykų ilgiems metams“, – mano V.Zelenskis.
Jis taip pat svarstė, kad natūralu, jog ir boikotuojami rusų sportininkai turbūt turėtų pajusti kažkokį diskomfortą dėl vykstančio karo. „Tai teisingas sprendimas, nes jie yra režimo įrankiai“, – mano V.Zelenskis.
V.Zelenskis sakė esąs labai nusivylęs dėl to, kad didelė Rusijos gyventojų dalis dėl įvairių priežasčių pritaria Kremliaus veiksmams prieš Ukrainą.
Anot V.Zelenskio, karą Ukrainoje vilkina tik Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba „Roskomnadzor“ nurodė Rusijos žiniasklaidai neskelbti interviu su Ukrainos vadovu V.Zelenskiu.
