Ukrainos derybininkai teigia, kad buvo aptarta „saugumo garantijų sistema“, kuri apimtų tokias priemones kaip užsienio karinių bazių nebuvimas jos teritorijoje.
Tokios šalys kaip Turkija, Lenkija ir Kanada laikomos šio proceso garantėmis.
Derybininkai pridūrė, kad dėl bet kokių Rusijos sąlygų tikriausiai būtų surengtas referendumas ir kad Ukraina norėtų, jog būtų sudaryti visi taikos susitarimai.
Jie pridūrė, kad Ukraina sutiktų su neutralaus statuso suteikimu, jei būtų pritarta jos pasiūlymams.
Rusija apibūdino derybas kaip „konstruktyvias“ ir kad apie jų rezultatus bus pranešta Vladimirui Putinui.
Rusija taip pat „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, taip pat šalia sostinės Kyjivo po „prasmingų“ derybų Stambule, antradienį pranešė Maskvos derybininkai.
„Atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl susitarimo dėl Ukrainos neutralumo ir nebranduolinio statuso rengimo perėjo į praktinį etapą... buvo priimtas sprendimas radikaliai, kelis kartus sumažinti karinius veiksmus Kyjivo ir Černihivo srityse“, – pareiškė Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas.
Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis nurodė, kad derybų metu vyko „prasminga diskusija“, o jų metu pateikti pasiūlymai bus perduoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Jis pridūrė, kad gali būti susitarta dėl V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo.
„Po šiandienos reikšmingų diskusijų susitarėme ir siūlome sprendinį, pagal kurį valstybių vadovų susitikimas gali įvykti kartu su užsienio reikalų ministrų susitikimu sutarčiai inicijuoti“, – aiškino V. Medinskis.
Ukrainos pajėgos atkovojo į šiaurės vakarus nuo sostinės esančią Irpinę iš Rusijos pajėgų, vėlai pirmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekdamas sutelkti savo šalį.
„Tebeturime kovoti, turime ištverti, – pabrėžė V. Zelenskis, naktį kreipdamasis į tautiečius. – Dabar negalime kurstyti savo emocijų. Negalime kelti lūkesčių, kad paprasčiausiai neperdegtume.“
Prieš delegacijų susitikimą Stambule Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo šalis pasirengusi priimti karinio neutralumo statusą, kaip reikalauja Maskva. Šis prezidento pareiškimas gali suteikti postūmį deryboms.
Savaitgalį V. Zelenskis užsiminė, kad kompromisas gali būti įmanomas „sudėtingu Donbaso klausimu“ – dėl karštai ginčijamo regiono Ukrainos rytuose. Vis tik lieka neaišku, kaip šis teiginys galėtų būti suderintas su prezidento pozicija, jog „Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nekelia abejonių“.
Rusija, motyvuodama grėsme nacionaliniam saugumui, jau ilgą laiką reikalauja, kad Ukraina atsisakytų bet kokių vilčių įstoti į NATO. V. Zelenskis savo ruožtu pabrėžė, kad Kijevui taip pat reikalingos saugumo garantijos pasiekiant bet kokį susitarimą.
Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas rusų ir ukrainiečių delegacijoms, susirinkusioms tęsti tiesioginių taikos derybų, antradienį pareiškė, kad „abi šalys turi pagrįstų rūpesčių“.
Derybos vyksta Stambulo Dolmabachčės rūmuose. Tai pirmas kartas, kai abiejų šalių delegacijos susitinka akis į akį po kelių virtualių derybų raundų.
R. T. Erdoganas paragino rusų ir ukrainiečių delegacijas „nutraukti šią tragediją“.
„Abi šalys turi pagrįstų rūpesčių, įmanoma pasiekti sprendimą, kuris būtų priimtinas tarptautinei bendrijai“, – sakė Turkijos lyderis.
„Nuo abiejų šalių priklauso šios tragedijos nutraukimas“, – kalbėjo jis ir pridūrė, jog „niekas nesuinteresuotas, kad konfliktas tęstųsi“.
„Visas pasaulis laukia gerų naujienų iš jūsų“, – tęsė R. T. Erdoganas.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu antradienį taip pat ruošiasi susitikti su Ukrainos ir Rusijos delegacijomis.
Rusijai ir Ukrainai nepavyko pasiekti proveržio pirmosiose aukščiausio lygio derybose kovo 10 dieną Antalijoje.
Vasario 24 dieną Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pareikalavo tūkstančių gyvybių, daugiau kaip 10 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Pirmadienio vakarą R. T. Erdoganas pareiškė, kad jo šalis vienintelė nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, nuoširdžiai stengėsi rasti krizės sprendimą dialogu, derybomis ir susitarimu.
Turkija, turinti priėjimą prie Juodosios jūros, kaip ir Rusija bei Ukraina, siekia palaikyti gerus santykius su abiem valstybėmis ir nuo pat karo pradžios siūlėsi tarpininkauti deryboms.
Ankara yra tradicinė Kijevo sąjungininkė, perdavusi jam bepiločių lėktuvų „Bayraktar“, kuriuos Ukraina naudoja per dabartinį karą.
Vis tik Turkija siekia išlaikyti gerus santykius ir su Rusija, tiekiančia jai daug dujų ir atnešančia pajamų turizmo sektoriui.
Be to, Ankara kartu su Prancūzija ir Graikija vykdo „humanitarinę operaciją“, kurios tikslas – evakuoti žmones iš nuniokoto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, apsiausto Rusijos pajėgų.
Anksčiau antradienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba perspėjo derybininkus „nevalgyti ir negerti“ derantis su Rusija, po to, kai pasklido žinia, jog rusų oligarchas Romanas Abramovičius ir keli Ukrainos derybininkai šį mėnesį nukentėjo nuo įtariamo apnuodijimo cheminėmis medžiagomis.
„Patariu visiems, vykstantiems į derybas su Rusijos Federacija, nieko nevalgyti ir negerti. Ir, pageidautina, vengti liesti bet kokius paviršius“, – sakė jis.
Rusijos ir Ukrainos tiesioginėse derybose Stambule dalyvauja ir Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius, naujienų agentūrai dpa sakė Turkijos prezidentūros pareigūnas.
„Chelsea“ futbolo klubo savininkas, kuriam taikomos Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos sankcijos kaip dalis Vakarų atsako į Rusijos invaziją į Ukrainą, į renginio vietą atvyko su Rusijos delegacija, sakė pareigūnas.
Pranešama, kad R. Abramovičius buvo vienas iš kelių žmonių, kurie po ankstesnio derybų rato patyrė apsinuodijimo simptomų.
