S. Lavrovas trečiadienį anksti ryte atskrido į rytinį Huangšano miestą dalyvauti virtinėje susitikimų dėl Afganistano ateities.
Nors susitikimuose bus kalbama apie Afganistaną, diskusijas temdys brutalaus Rusijos karo Ukrainoje šešėlis.
Kinija, kitaip nei daugelis Vakarų šalių, nepasmerkė Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir suteikė tam tikrą diplomatinį užnugarį vis labiau izoliuojamai Maskvai.
Amerikiečių pareigūnai kaltino Kiniją, kad ji rodo „norą“ teikti Rusijai karinę ir ekonominę pagalbą, o JAV prezidentas Joe Bidenas palygino Rusijos invaziją Ukrainoje su kruvinais 1989 metų įvykiais Tiananmeno aikštėje, kai Kinija brutaliai numalšino prodemokratinio judėjimo protestus.
Tačiau trečiadienį S. Lavrovas nupiešė naujos pasaulio tvarkos vaizdą, tvirtindamas, kad pasaulis „išgyvena labai rimtą tarptautinių santykių istorijos etapą“.
„Mes kartu su jumis ir kitais mūsų bendraminčiais judėsime link daugiapolės, teisingos ir demokratiškos pasaulio tvarkos“, – sakė jis vaizdo kreipimesi, kurį Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė prieš jo susitikimą su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi.
Kinijos valstybinės televizijos reportaže buvo matyti, kaip kaukes dėvintys ministrai prieš susitikimą pasisveikina susidauždami alkūnėmis priešais abiejų šalių vėliavas.
Pekinas jokios informacijos apie S. Lavrovo ir Wang Yi susitikimą nepateikė.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas vėliau žurnalistams sakė, kad Maskva ir Pekinas toliau dės pastangas „skatinti pasaulio daugiapoliškumą ir tarptautinių santykių demokratizaciją“.
Jis pridūrė, kad „Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas neturi ribų“, atkartodamas frazę, kurią apibūdindami dvišalius santykius anksčiau pavartojo Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
„Mūsų taikos siekis neturi ribų, mūsų pastangos užtikrinti saugumą neturi ribų, mūsų pasipriešinimas hegemonijai neturi ribų“, – kalbėjo Wang Wenbinas.
Afganistanas
S. Lavrovas atvyko į Kiniją dalyvauti virtinėje Pekino organizuojamų susitikimų, kuriuose bus tariamasi, kaip padėti Afganistanui. Susitikimuose turėtų dalyvauti ir diplomatai iš Jungtinių Valstijų bei Talibano režimo vadovaujamo Afganistano kaimynių.
Kinija turi tik 76 km ilgio sieną su Afganistanu, tačiau Pekinas seniai nuogąstauja, kad kaimyninė šalis gali tapti placdarmu musulmonų uigūrų mažumos separatistams iš Kinijos šiaurės vakarinio Sindziango regiono.
Kinijos užsienio reikalų ministras praėjusią savaitę lankėsi Kabule. Tai buvo pirmasis jo vizitas Afganistane nuo rugpjūčio, kai valdžią šalyje perėmė Talibanas.
Kinija ir Rusija pastaraisiais metais pastebimai suartėjo. Vladimiras Putinas likus kelioms savaitėms iki invazijos į Ukrainą pradžios dalyvavo Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje ir susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
Per tą V. Putino vizitą abu lyderiai paskelbė, kad jų šalių draugystė „neturi ribų“, ir pasirašė pluoštą milijardų dolerių vertės susitarimų energetikos srityje.
