Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas ir Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis sekmadienį paskelbtuose interviu Vokietijos žiniasklaidai pažėrė kritikos Vokietijos Prezidentui Frankui Valteriui Šteinmajeriui ir dėl jo artimų ryšių su Rusija.
A. Melnykas laikraščiui „Tagesspiegel“ sakė, kad F.Šteinmajeris rimtai nesiekė nutraukti savo santykių su Rusija politikos. Jis pridūrė, kad su F.Šteinmajeriu susiję žmonės, pavyzdžiui, kanclerio Olafo Šolco patarėjas užsienio politikos klausimais Jensas Plotneris, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Andreas Michaelis ir daugelis svarbių ambasadorių taip pat išlaiko artimus ryšius su Rusija.
J.Kaczynski taip pat nusitaikė į Vokietijos užsienio politiką laikraštyje „Welt am Sonntag“, kur pažymėjo, kad jo šalis „nėra patenkinta Vokietijos vaidmeniu Europoje“. Vietoj to jis paragino 50 proc. padidinti JAV karių skaičių Europoje, kad būtų galima kovoti su žemyne kylančiais saugumo konfliktais.
Šios pastabos išsakytos tuo metu, kai Vokietijos vyriausybė po invazijos į Ukrainą stengėsi pakeisti savo politiką Rusijos atžvilgiu.
Vokietijos kancleris Olafas Šolcas padidino Vokietijos gynybos išlaidas 100 mlrd. eurų ir sulaužė ilgametį precedentą po Šaltojo karo, kad suteiktų mirtiną pagalbą Ukrainai.
Šalis taip pat priėmė beveik 300 000 ukrainiečių pabėgėlių.
Ką apie tai sako Ukrainos ambasadorius Berlyne?
A.Melnykas sakė, kad F.Šteinmajeris dešimtmečiais kūrė „ryšių su Rusija tinklą“. Jis pridūrė: „F.Šteinmajeriui santykiai su Rusija buvo ir tebėra kažkas esminio – net šventa“.
„Kad ir kas nutiktų, net [Rusijos įsiveržimas] nevaidina didelio vaidmens“, – sakė A.Melnykas.
Jis pridūrė: „V.Putino požiūriu, nėra ukrainiečių tautos, kalbos, kultūros, taigi ir valstybės. Atrodo, kad F.Šteinmajeris pritaria minčiai, jog ukrainiečiai iš tikrųjų nėra subjektas“.
Ukrainos atstovas Berlyne anksčiau atvirai kritikavo F.Šteinmajerį, atsisakydamas pakvietimo į jo surengtą taikos koncertą su Rusijos muzikantais.
„Mano požiūriu, koncertas buvo aiškus signalas Maskvos link, gal net noras parodyti V.Putinui: aš čia saugau frontą“, – sakė A.Melnykas.
A.Melnykas pažymėjo, kad Vokietijos vyriausybė nebuvo linkusi dalytis savo planais dėl galimo ginklų tiekimo. Ambasadorius pažymėjo, kad žinią, jog Vokietija planuoja tiekti Ukrainai 308 mln. eurų vertės ginklų, jis perskaitė laikraščiuose kartu su visais kitais.
„Komunikacija galėtų būti daug geresnė“, – pastebėjo A.Melnykas.
Ką apie tai sako Lenkijos vicepremjeras?
J. Kaczynskis sakė, kad Europai reikia daugiau JAV karių „dėl didėjančio Rusijos agresyvumo“, ir pridūrė, kad Vokietija yra „labai palanki Maskvai“.
Jis pridūrė, kad kancleris Olafas Šolcas taip pat turi būti pasirengęs mokėti didelę kainą už laisvę.
J. Kaczynskis pažymėjo, kad jo šalis yra atvira JAV branduolinių ginklų dislokavimui savo teritorijoje, nors pokalbis su Vašingtonu šiuo klausimu dar neįvyko.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
