Per 2020 m. kilusį karą dėl Karabacho, dėl kurio kaimynės seniai ginčijasi, žuvo daugiau nei 6 500 žmonių, galiausiai jis baigėsi Rusijos tarpininkauta ugnies nutraukimo sutartimi. Pagal ją Armėnija prarado daugybę dešimtmečius kontroliuotų teritorijų, Armėnijoje tai buvo laikoma nacionaliniu pažeminimu ir išprovokavo kelias savaites trukusius masinius antivyriausybinius protestus.
Mojuodami Armėnijos ir Karabacho vėliavomis protestuotojai antradienio vakarą užpildė sostinės centrinę Laisvės aikštę, daugelis skandavo antivyriausybinius šūkius. Tada jie nužygiavo per Jerevano centrą, pažadėję vėliau vakare blokuoti eismą gatvėse.
Mitingas surengtas Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo viršūnių susitikimo Briuselyje išvakarėse. „Vyriausybė pasirengusi atiduoti Karabachą Azerbaidžanui“, – per mitingą naujienų agentūrai AFP sakė opozicinės „Dashnaktsutyun“ partijos lyderis Geghamas Manukianas. „Mes susirinkome čia, kad nubrėžtume raudonas linijas, kurių jokia Armėnijos vyriausybė neturi peržengti, kalbėdama su Azerbaidžanu“, – pridūrė jis. „Daugelis Armėnijoje atmeta galimybę, kad Karabachas būtų Azerbaidžano dalis“.
„Baiminamės, kad N. Pašinianas gali pasiduoti spaudimui ir padaryti nuolaidų, dėl kurių bus prarastas Karabachas ir galiausiai Armėnijos suverenitetas“, – sakė viena protestuotoja.
Trečiadienį per derybas, tarpininkaujant Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles‘iui Micheliui, I. Alijevas ir N. Pašinianas turėtų aptarti derybų dėl „visapusės taikos sutarties“ pradžią. Jų susitikimas vyks įtampai Karabache vėl įsiplieskus, kai kovo 25 d. Azerbaidžanas užėmė strateginį kaimą rajone, už kurį buvo atsakingi Rusijos taikdariai, žuvo trys separatistų kariai. Maskva ir Jerevanas tuomet apkaltino Azerbaidžaną paliaubų pažeidimu, bet Baku kaltinimus atmetė pareiškęs, kad kariai yra suverenioje Azerbaidžano teritorijoje.
Jerevanas taip pat paragino Baku „nedelsiant“ pradėti taikos derybas. Baku sutiko, bet sakė, kad tokį pasiūlymą Azerbaidžanas jau buvo pateikęs prieš metus. Baku kovo viduryje pateikė savo taikos susitarimo pasiūlymų rinkinį, apimantį abipusį teritorinio vientisumo pripažinimą, o tai reiškia, kad Jerevanas turėtų sutikti, jog Karabachas yra Azerbaidžano dalis.
Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas sukėlė ginčus namuose, kai komentuodamas azerbaidžaniečių pasiūlymą pasakė, jog Jerevanui „Kalnų Karabacho konfliktas yra ne teritorinis, o vietos etninių armėnų gyventojų teisių klausimas“. Etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 m. subyrėjus Sovietų Sąjungai. Po to kilę konfliktai pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių.
