„V.Zelenskiui reikia, kad rečiau sakytume jam, jog jis yra didvyris, o duotume jam daugiau ginklų kovai. To iš mūsų tikisi ukrainiečiai ir tai mes darome, tačiau turime tai daryti greičiau. Daryti spaudimą Rusijai ir apginkluoti Ukrainą. Padėti jiems kovoti su įsiveržusiomis pajėgomis visais mūsų turimais pajėgumais“, – trečiadienį Europos Parlamente sakė J. Borrellis.
„Ukrainai skyrėme beveik 1 mlrd. Tai gali atrodyti daug, bet 1 mlrd. eurų – tai suma, kurią kasdien mokame [Vladimirui] Putinui už energiją, kurią jis mums tiekia. Nuo karo pradžios mes jam skyrėme 35 mlrd. eurų, palyginti su 1 mlrd. eurų, kuriuos skyrėme Ukrainai apsiginkluoti.“, – tęsė diplomatas.
Karas Ukrainoje atskleidė didelę ES priklausomybę nuo Rusijos naftos, dujų ir anglies.
Vis dažniau pasigirsta balsų, raginančių bloką įvesti embargą Rusijos iškastiniam kurui, kuris laikomas Kremliaus karo mašinos finansavimo šaltiniu.
Tačiau šis klausimas valstybes nares: Lenkija ir Baltijos šalys teigia, kad šis žingsnis yra moralinė ES pareiga, o Vokietijos įmonės perspėjo dėl „staigaus nuosmukio“, jei bus įvestas visiškas embargas.
Diskusijos pasiekė naują intensyvumo lygį po to, kai pasirodė pranešimų apie beatodairiškas civilių gyventojų žudynes Bučoje, priemiestyje netoli Kijevo.
Antradienio popietę Europos Komisijos pristatytame naujame sankcijų pakete siūloma uždrausti importuoti rusiškas anglis, kurių vertė siekia apie 4 mlrd. eurų ir kurias lengviausia pakeisti.
„Šiandien mes uždraudėme akmens anglis, tačiau tai labai maža dalis visos sąskaitos, – sakė J. Borrellis. – Mūsų nepriklausomybė, mūsų energetinis savarankiškumas priklauso nuo atsinaujinančiosios energijos, o geopolitika ir klimato kaita pirmą kartą susikibusios rankomis siekia bendro tikslo.“
Komisija teigė, kad dirbs prie priemonių, susijusių su nafta, už kurią ES kasmet sumoka daugiau kaip 70 mlrd. eurų, tačiau neužsiminė apie dujas.
Naujausias priemones dabar svarsto 27 valstybės narės, kurios turi joms pritarti vienbalsiai.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
