Ukrainos prezidento biuras šią savaitę atskleidė, kad apie Kremliaus planus žinojo likus mažiausiai mėnesiui iki karo pradžios. Ukrainiečiai nebuvo įspėti apie karą esą siekiant išvengti galimos didžiulės sumaišties.
Apie neišvengiamą karą tvirtina iš anksto nieko nežinojusi ir gera V.Zelenskio bičiulė E.Kravec. Garsi Ukrainos aktorė ir humoristė per karą liko Kijeve.
Žinoma moteris kartu su dabartiniu Ukrainos lyderiu yra nusifilmavusi seriale „Tautos tarnas“, taip pat yra prezidento vaiko krikštamotė.
Ukrainoje lankęsis „Lietuvos ryto“ žurnalistas pasidalijo įžvalgomis: atskleidė, kas paveiktų Vakarų pasyvumą
Neseniai garsenybė žurnalistams papasakojo, kad ir per karą palaikė ryšį su V.Zelenskiu, tiesa, prezidentas neturėjo daug laiko bendravimui. Aktorė buvusiam kolegai siuntė žinutes ir stengėsi pakelti ūpą.
Vis dėlto ekrano žvaigždė Ukrainos žurnalistams sakė, kad nepaisant pažinties su V.Zelenskiu, ji nieko papildomai nežinojo apie neišvengiamą karą ir iki paskutinės minutės nenujautė, kad jis įmanomas.
„Nežinojau, tikrai nežinojau“, – sakė E.Kravec.
Aktorė papasakojo, jog karo išvakarėse ji ilgai dirbo, į namus sugrįžo vėlai, planavo išsimiegoti, o kitą rytą pasveikinti dukrą su gimtadieniu.
Nors buvo daugybė pranešimų apie Rusijos planuojamą invaziją į Ukrainą ir net skelbiamos konkrečios puolimo datos, E.Kravec tikino apie planus išvykti iš Kijevo neturėjusi net minčių.
Aktorei karas atrodė visiškai nerealus. „Kaimynai, pamatę mane namo lifte, sakydavo: „Jeigu jus matome, reikškia, viskas bus gerai“. Labai nuoširdžiai tikėjau, kad tai neįmanoma. To neįmanoma buvo suvokti“, – sakė garsenybė ir V.Zelenskio bičiulė.
Prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius neseniai pripažino, kad oficialusis Kijevas mažiausiai mėnesį iki karo pradžios žinojo apie Kremliaus planuojamą invaziją, tačiau buvo nuspręsta apie tai neinformuoti gyventojų.
Susiję straipsniai
Patarėjas aiškino, jog kitoks valdžios sprendimas esą galėjo sukelti milžinišką paniką šalyje. Interviu ISLND televizijai jis sakė, kad Kremlius būtent tokio scenarijaus ir tikėjosi.
Pasak O.Arestovičiaus, Ukraina gruodžio pradžioje gavo patikimų įrodymų, kad Rusija ruošiasi invazijai, tačiau niekas neįvardijo konkrečios datos.
Anot patarėjo, tuo metu Ukraina pradėjo ruoštis gynybai: buvo mobilizuoti rezervai, surengtos pratybos, bendradarbiauta su vietos valdžios institucijomis.
Bet valdžia nusprendė nesakyti ukrainiečiams, kad karas neišvengiamas, nes ši žinia būtų išprovokavusi masinį piliečių išvykimą iš šalies.
O. Arestovičius pabrėžė, kad 8-12 milijonai pabėgėlių būtų paprasčiausiai užtvėrę kelius automobiliais ir neleidę Ukrainos kariuomenei pasiekti gynybos linijų, o tai palengvintų agresoriaus puolimą ir vadinamojo blickrygo (greito užuolimo, – red.) planus.
„Tai labai patogi situacija Rusijos karinei vadovybei. Tokiu atveju tikriausiai vienu metu pralaimėtume šį karą ir prarastume Kairįjį krantą (šalies rytinę dalį – red.). Mes niekaip nebūtume susidoroję su tokia situacija ir vienintelė išeitis būtų buvusi tiesiog sutraiškinti savo piliečius tankais, šaudyti į juos, kad jie galėtų pravažiuoti
Dabar kyla klausimas: kokį sprendimą reikėjo priimti? Arba užsičiaupti, arba palikti paralyžiuotą šalį ir tikrai atiduoti Kairįjį krantą“, – pažymėjo O.Arestovičius.
Prezidento biuro vadovo patarėjas pridūrė, kad valdžios institucijos susidūrė su ypač sunkiu pasirinkimu, kai teko rinktis tarp blogų ir labai blogų variantų.
Anot O.Arestovičiaus, nebuvo jokių gerų galimybių. Pagal visus scenarijus, kuriuos svarstė šalies vadovybė, valstybė nebūtų „pakėlusi“ šio karo, jei ukrainiečiams iš karto būtų pasakyta tiesa apie Rusijos invaziją.
Įvairios užsienio valstybės V.Zelenskiui siūlė prieglobstį, tačiau Ukrainos lyderis nusprendė likti su tauta. Nepaisant to, kurį laiką Maskva intensyviai skleidė gandus esą Ukrainos prezidentas su šeima kilus karui spruko iš šalies.
Parengta pagal UNIAN inf.