BBC žurnalistė Yogita Limaye, kuri buvo viena pirmųjų, apsilankiusių Černobylio AE teritrijoje po Rusijos karių pasitraukimo, kalbėjosi su elektrinės darbuotojais, kuriems prasidėjus okupacijai buvo leista tęsti darbą.
Vasario 24 d. popietę Rusijos pajėgos apsupo Černobylį tankais ir šarvuočiais, įvažiavusios į Ukrainą nuo Baltarusijos sienos, esančios vos už 16 kilometrų.
Apie 170 Ukrainos nacionalinių sargybinių, saugojusių elektrinę, buvo nugabenti į rūsį ir ten laikomi nelaisvėje. Tada rusų kariai apieškojo patalpas ieškodami ginklų ir sprogmenų.
Inžinieriams, prižiūrėtojams ir kitiems techniniams darbuotojams buvo leista dirbti toliau. Per kitas dvi dienas buvo atvežtos Rusijos atominės energetikos agentūros „Rosatom“ komandos.
Černobylio darbuotojai norėjo išlaikyti elektrinės techninės priežiūros kontrolę. Tai neveikianti elektrinė, tačiau didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos vietoje saugomos radioaktyviosios atliekos. Nuo 1986 m. įvykusios avarijos išleista milijardai dolerių, kad būtų išvalyta ir sustabdyta tolesnė tarša. Jei sąlygos šioje vietoje nebus tinkamai prižiūrimos, kyla didelis pavojus, kad į aplinką gali patekti branduolinių medžiagų.
„Jie norėjo sužinoti, kaip objektas buvo valdomas. Jie norėjo gauti informacijos apie visas procedūras, dokumentus ir operacijas. Buvau išsigandęs, nes klausinėjimai buvo nuolatiniai, o kartais ir prievartiniai“, – sakė stoties radiacinės saugos prižiūrėtojas Oleksandras Lobada.
Pagrindinio elektrinės pastato viršutiniame aukšte yra pagrindinės patalpos, iš kurių kontroliuojamas objektas, išsidėsčiusios abipus ilgo ir siauro praėjimo. Kai kurios patalpos buvo užrakintos. Neradę raktų, rusai įsilaužė į patalpas, išpjaudami durų dalį, kurioje buvo įmontuota spyna.
„Turėjome nuolat su jais derėtis ir labai stengtis jų neįžeisti, kad jie leistų mūsų darbuotojams tvarkyti objektą“, – pasakojo inžinierius Valerijus Semonovas.
Kai stočiai trims dienoms buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, V.Semonovas pasakojo, jog stengėsi rasti degalų, kad galėtų palaikyti generatoriaus darbą, ir net griebėsi jų vogti iš rusų.
„Jei būtume netekę elektros energijos, galėjo įvykti katastrofa, – aiškino O.Lobada. – Galėjo išsiskirti radioaktyviosios medžiagos. Galite įsivaizduoti, kokio masto nelaimė tai būtų. Aš nebijau dėl savo gyvybės. Bijojau dėl to, kas nutiktų, jei manęs nebūtų ten, kur stebiu elektrinę. Bijojau, kad tai būtų žmonijos tragedija.“
Už elektrinės esanti teritorija, vadinama „Raudonuoju mišku“, yra viena radioaktyviausių vietų žemėje. Ukrainos kariuomenės iš dronų paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad rusų kariai ten kasė griovius ir net buvo apsistoję. Tai patvirtino ir elektrinės pareigūnai.
Tai įrodymas, kaip mažai kariai žinojo apie branduolinę saugą.
Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ pareiškė, kad Rusijos kariai patyrė „dideles radiacijos dozes“.
Prie pat sarkofago, saugančio pažeistą branduolinį reaktorių, rusų kariai sukrovė smėlio maišus, už kurių galėtų pasislėpti užpuolimo atveju. Inžinierius V.Semonovas iš to šaipėsi, sakydamas, kad Ukrainos kariškiai nė nesusapnuotų apšaudyti branduolinio reaktoriaus.
Pagrindinio pastato rūsyje yra bendrabučio tipo kambariai, kurie buvo visiškai išplėšti. Ant grindų mėtosi kilimai, čiužiniai, drabužiai, batai ir kiti ten laikytų Ukrainos nacionalinės gvardijos karių asmeniniai daiktai. Černobylio pareigūnai teigia, kad rusų kariai, išvykdami grobė, ką galėjo, o su savimi pasiėmė ir į nelaisvę patekusius nacionalinės gvardijos narius.
„Mums pavyko užtikrinti, kad objektas būtų saugus. Tačiau apmaudu, kad jie paėmė 169 mūsų kariškius“, – sakė V.Semonovas.
Nepatvirtinta, kur vyrai laikomi, tačiau Černobylio darbuotojai mano, kad jie yra Rusijoje.
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį apsilankė Černobylyje su maisto produktais ir kitais reikmenimis elektrinės personalui. Privažiavimas prie atominės elektrinės teritorijos ką tik buvo atidarytas. Į ją galima patekti tik pašaliniu neišasfaltuotu keliu. Tiltas į Černobylį buvo susprogdintas siekiant sustabdyti Rusijos veržimąsi.
Buvęs šalies vadovas P.Porošenka įspėjo pasaulį:
„Ar esame tikri, kad rytoj čia negali pasirodyti Rusijos kariuomenė? Mano atsakymas būtų neigiamas. V.Putinas yra visiškai nenuspėjamas. O branduolinių dūmų neriboja sienos. Jis gali pasiekti Rytų Europą, Vidurio Europą ir net Didžiąją Britaniją. Kol Rusija tęsia šį karą, branduolinio užteršimo pavojus Europai yra labai didelis.“
Parengta pagal BBC inf.
