E. Macronas pirmame gali surinkti 28,1–29,7 proc. rinkėjų balsų, o M. Le Pen – 23,3–24,7 proc., rodo Prancūzijos televizijos kanalų užsakymu parengtos prognozės.
Du daugiausia balsų surinkę kandidatai pateks į antrąjį turą, įvyksiantį balandžio 24 dieną.
Panašu, kad E. Macronui sekasi geriau, nei rodė iki rinkimų surengtų apklausų rezultatai.
Prognozuojama, kad ultrakairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas liks trečioje vietoje surinkęs 19,8–20,8 proc. balsų, o kraštutinių dešiniųjų atstovas Ericas Zemmouras gaus 6,8–7 proc. balsų, tuo metu tradicinių kairiųjų ir dešiniųjų pažiūrų atstovai atsiliks.
Remiantis prognozėmis, dešiniojo sparno atstovė Valerie Pecresse surinks 4,3–5 proc. – tai reikš nesėkmę buvusio prezidento Nicolas Sarkozy partijai.
Prognozuojama, kad socialistų partijos kandidatei Anne Hidalgo pavyks surinkti vos 1,8–2 proc. balsų.
Visgi antrajame etape kova tarp E. Macrono ir M. Le Pen turėtų būti labiau įtempta nei 2017 metais, kai dabartinis prezidentas nugalėjo M. Le Pen surinkęs 66 proc. balsų.
Po neįprastos kampanijos, kurią nustelbė Rusijos invazija į Ukrainą, rinkimuose turėjo teisę balsuoti apie 48,7 mln. gyventojų.
Prognozes rengia rinkimų bendrovės, remdamosi balsų imtimi iš rinkimų apylinkių, specialiai atrinktų visoje šalyje. Praėjusiuose rinkimuose šios prognozės pasirodė buvusios labai tikslios.
Nors M. Le Pen jos oponentai kaltina ją esant ekstremiste, siekiančia suskaldyti visuomenę, politikei pavyko pademonstruoti kiek nuosaikesnį įvaizdį ir susirūpinimą dėl kasdienių rinkėjų rūpesčių, pavyzdžiui, kylančių kainų.
E. Macronas, priešingai, agitavo palyginti mažai ir prisipažino, kad dėl karo Ukrainoje į rinkimų kampaniją įsitraukė vėliau, nei būtų norėjęs.
