Vakarų žvalgybos bandymai sustabdyti karą Ukrainoje

Įprastai šnipų darbas yra saugoti paslaptis, tačiau artėjant Rusijos invazijai į Ukrainą dienai vakarų žvalgybos pareigūnai priėmė neįprastą sprendimą papasakoti pasauliui ką jie žino.

Karas Ukrainoje.<br>AP / Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2022-04-10 11:44

Beveik dešimtį vasario dienų nedidelė vakarų žvalgybos pareigūnų grupė eidavo anksti miegoti. Jie analizavo duomenis, kuriuose buvo prognozuojamas karas, ir žinojo, kad jei Rusija iš tikrųjų ketina įsiveržti į Ukrainą, tai prasidės ankstyvą rytą.

Tačiau kai vasario 24 d. atėjo žinia, jo Rusija pradėjo karinius veiksmus prieš Ukrainą, vis dar buvo pilnai neįtikima, prisimena vienas iš šnipų: „Buvo sunku patikėti, kad tai iš tikrųjų vyksta, kol nepabudau anksti ryte ir neįsijungiau radijo imtuvo“.

„Tą dieną žmonės nuo „Kodėl jūs taip isterikuojate?“ perėjo prie „Kodėl nebuvote labiau isteriški?“, – sako pareigūnas.

Kitas žvalgybos pareigūnas priduria, kad nebuvo jokio pasitenkinimo, kai buvo įrodyta, kad jie buvo teisūs. Tačiau jie bent jau bandė sustabdyti karą, apie kurio mastą kalbėjo ištisus mėnesius.

Precedento neturinti kampanija

Prieš karą ir kelios savaitės po jo pradžios amerikiečių ir britų žvalgyba, vykdydama precedento neturinčią kampaniją, paviešino kai kurias slapčiausias savo paslaptis.

Ilgus dešimtmečius žvalgybos informacija paprastai buvo dalijamasi su kuo mažesniu skaičiumi asmenų. Dabar taip nebėra. Šiuo atveju buvo nuspręsta apie tai pranešti visam pasauliui.

Tai reiškė ne tik dramatišką Vakarų žvalgybos veikimo pokytį, bet ir skaudų invazijos į Iraką palikimą.

Pirmieji Rusijos ketinimų ženklai pasirodė prieš metus. Žvalgybinė informacija, gauta iš palydovų, rodė, kad Rusija telkia karines pajėgas netoli Ukrainos. Tačiau analitikai nelabai suprato tikruosius Maskvos ketinimus.

Tai pasikeitė 2021 m. viduryje. „Nuo vasaros matėme, kad nedidelė grupė aukšto rango pareigūnų planuoja visišką karinę invaziją į Ukrainos valstybę, – aiškina vienas Vakarų žvalgybos pareigūnas.

Žvalgybos duomenų rinkimas ir analizė buvo bendras JAV ir Jungtinės Karalystės reikalas, sako su tuo susiję asmenys, o vienas iš jų vadina tai „šeimos“ operacija. Nebuvo vieno staigaus suvokimo apie Rusijos veiksmus, o veikiau vaizdas, kuris laikui bėgant darėsi vis aiškesnis.

Tiksli žvalgybinės informacijos kilmė tebėra įslaptinta – pareigūnai teigia, kad ji gauta iš kelių šaltinių, tačiau tai leido susidaryti vaizdą, kuris vis labiau ryškėjo.

Atrodė, kad Vladimiras Putinas mano, jog turi veikti greitai, kad įgyvendintų savo siekį sugrąžinti Ukrainą į Rusijos įtakos sferą. Ir jis manė, kad vienintelis būdas tai padaryti – panaudoti jėgą. „Jis jautė, kad jam atsivėrė galimybė“, – sako vienas asmuo, tiesiogiai dalyvavęs žvalgybos procese.

Rudenį Vašingtonas nusprendė, kad reikia ką nors daryti su ta informacija, kurią jam suteikė šnipai. Pasak su tuo susijusių asmenų, šį sprendimą aukščiausiu Baltųjų rūmų lygiu priėmė prezidentas Bidenas.

Lemiamas momentas atėjo lapkričio pradžioje, kai CŽV direktorius Williamas Burnsas išvyko į Maskvą, kad įspėtų, jog Vašingtonas žino, kas planuojama. Ši kelionė nebuvo laikoma paslaptyje. Pasak vieno pareigūno, kai kurie Rusijos pareigūnai pirmą kartą iš CŽV direktoriaus sužinojo, kad jų šalis galbūt rimtai ketina imtis veiksmų prieš Ukrainą.

Žvalgybos duomenų viešinimas

Kitas etapas buvo kai kurių žvalgybos duomenų paviešinimas. Vienas diskusijose dalyvavęs asmuo, kuris, kaip ir kiti, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, prisimena laikus, kai žvalgybos buvo klausiama: „Kokia prasmė visa tai žinoti, jei negalime nieko su tuo padaryti?“

Vašingtono Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, kuri lapkričio mėnesį informavo sąjungininkus NATO, ir nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas yra įvardijami kaip tie, kurie spaudė paviešinti medžiagą. Išslaptinimo ekspertai, apmokyti suprasti riziką, pradėjo dirbti visą parą, kad nustatytų, kuo būtų galima dalytis.

Vienas iš privalumų buvo tai, kad Rusijos planuojamiems veiksmams pagrįsti buvo galima naudoti komerciškai prieinamas palydovines nuotraukas. Gruodžio pradžioje laikraštyje „Washington Post“ pasirodė išsami informacija apie Rusijos planus surengti 175 000 karių invaziją į Ukrainą.

Londone į gautą žvalgybinę informaciją, kai kurie sluoksniai reagavo beveik su nepasitikėjimu. Vyriausybėje ir už jos ribų buvo paplitusi problema, kad žmonės tiesiog negalėjo patikėti, jog XXI amžiuje Europoje gali kilti didelis sausumos karas.

Tik metų pabaigoje, kai medžiaga buvo oficialiai įvertinta ir Jungtinis žvalgybos komitetas paskelbė savo nuomonę, kad invazija yra „labai tikėtina“, visi pradėjo suprasti, kad tai gali būti tikra.

Pamokos iš Irako karo

Šio proceso griežtumas buvo tiesioginis rezultatas pamokų, išmoktų beveik prieš du dešimtmečius, kai žvalgybos informacija buvo naudojama atsitiktinai ir improvizuotai, siekiant viešai pagrįsti karą Irake. 2003 m., pasipylus kaltinimams politikavimu, JAV ir Jungtinės Karalystės šnipų reputacijai buvo pakenkta – ypač po to, kai paaiškėjo, kad žvalgybos duomenys buvo klaidingi.

Nuo to laiko prisiminimai iš Irako persekioja diskusijas dėl žvalgybos informacijos viešinimo, tačiau Ukraina suteikė galimybę pabandyti panaikinti šį palikimą. Buvo įvestos naujos procedūros, užtikrinančios, kad slapta informacija būtų griežtai įvertinta ir būtų nustatyta, kaip ją galima naudoti.

Kiti sąjungininkai taip pat buvo informuoti. Tačiau daugelis išliko skeptiški. Pasak vieno žvalgybos pareigūno, žvalgybinės informacijos šaltinio nebuvo galima atskleisti, tad kartais būdavo sunku įveikti šį nepasitikėjimą.

Kai kurie Europos partneriai nepatikėjo analize, kad Rusijos ginkluotės stiprinimas yra kažkas daugiau nei blefas. Skeptiškas požiūris į anglų ir amerikiečių žvalgybinę informaciją taip pat buvo dar vienas dingusių Irako masinio naikinimo ginklų palikimas. Prancūzija neseniai atleido savo karinės žvalgybos vadovą už tai, kad jis neįvertino, kas buvo planuojama.

Šnipai, viešindami medžiagą, baiminasi, kad tai gali įspėti kitą pusę, jog pas ją yra informacijos nutekėjimas, kas vestų į informacijos šaltinio pašalinimą. Todėl Antrojo pasaulinio karo metais Jungtinė Karalystė taip griežtai saugojo Bletchley parko paslaptį. Po Irako buvo ir kitų atvejų, kai žvalgybos informacija buvo paviešinta, pavyzdžiui, dėl cheminio ginklo panaudojimo Sirijoje, tačiau niekada nebuvo tokio masto paviešinimo kaip dėl Ukrainos.

Atskleisti planai

Jungtinė Karalystė dalijosi informacija apie Rusijos planus įkurti marionetinę vyriausybę Kijeve, o Vašingtonas atskleidė Maskvos planus inscenizuoti karo dingstis, vadinamąsias „netikras vėliavas“, kuriose būtų naudojami žuvusiųjų kūnai, kuriuos, kaip melagingai būtų teigiama, nužudė ukrainiečiai.

Amerikiečių ir britų šnipai mano, kad šios medžiagos paviešinimas atėmė iš Maskvos galimybę pateisinti invaziją savo žmonėms ir kitoms šalims kaip gynybinį žingsnį.

Vienas šnipas dienas prieš invaziją apibūdina taip – vieną dieną ant jo stalo atsidurdavo itin slapta medžiaga, o kitą dieną ji tapdavo vieša.

Tačiau precedento neturinčio žvalgybos informacijos srauto nepakako invazijai sustabdyti.

Informacijos aviešinimas neatbaidė Maskvos. Galbūt tai niekada nebūtų buvę įmanoma, tačiau pareigūnai mano, kad tai sutrikdė Rusijos planus. Jų teigimu, tai reiškė, kad reakcija Vakaruose buvo greitesnė ir vieningesnė nei kitu atveju būtų buvusi.

Žvalgybos pareigūnai sako, kad kitoms šalims buvo daug lengviau susivienyti ir imtis griežtesnių priemonių, nei tuo atveju, jei būtų buvęs painus ir ginčytinas vaizdas, kas yra tikrasis agresorius.

Naujasis žvalgybos pasaulis

Pripažįstama, kad atsirado naujas pasaulis, kuriame vadinamoji atvirųjų šaltinių žvalgybos informacija, pavyzdžiui, komerciniai palydoviniai vaizdai ir duomenys, suteikė daugiau galimybių patikrinti ar pagrįsti teiginius, ir kad informacinis karas, įskaitant žvalgybą, dabar yra gyvybiškai svarbus, iš dalies siekiant atremti Rusijos teiginius.

Iš vienos pusės, dauguma žvalgybos duomenų buvo teisingi. Kaip ir buvo prognozuota, vyko visapusiška invazija iš įvairių krypčių siekiant nuversti ir pakeisti Zelenskio vyriausybę.

Vakarų šnipai taip pat teisingai numatė, kad Maskva nepagrįstai pasitikėjo tuo, kaip ją priims. „Jie nuoširdžiai tikėjo, kad juos pasitiks žmonės“, – sako vienas Vakarų žvalgybos pareigūnas.

Tačiau viena prielaida pasirodė esanti klaidinga – kad Maskvos kariuomenė nugalės per kelias savaites. Vietoj to karas klostosi ne taip, kaip daugelis tikėjosi: Ukraina kariniu požiūriu yra stipresnė, o Rusija – silpnesnė.

Tai primena, kad žvalgyba turi savo ribotumą, ypač numatant kai kuriuos sudėtingus karo aspektus ir žmonių moralės bei reakcijos neapibrėžtumą. Vakarų šnipai pripažįsta, kad žvalgyba negali tiksliai pasakyti, kas nutiks toliau.

Parengta pagal „BBC“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.