Rusijos propagandos mašinai suduotas dar vienas smūgis

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vakarų technologijų įmonės atkirto Kremliaus remiamas naujienų agentūras nuo svarbiausių skaitmeninių paslaugų, reikalingų dezinformacijai skleisti.

„Facebook“ puslapis rodomas išmaniojo telefono fone, kurio fone matyti apkarpytos plevėsuojančios Ukrainos ir Rusijos vėliavos.<br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
„Facebook“ puslapis rodomas išmaniojo telefono fone, kurio fone matyti apkarpytos plevėsuojančios Ukrainos ir Rusijos vėliavos.<br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
Prorusiška demonstracija Frankfurte.<br> Reuters/Scanpix asociatyvi nuotr.
Prorusiška demonstracija Frankfurte.<br> Reuters/Scanpix asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 17, 2022, 12:02 PM

Kremliaus remiamos žiniasklaidos priemonės, kurios yra labai svarbios Maskvos dezinformacijos vadovėlyje, sunkiai suvokia, kad Vakarų bendrovės vis dar kontroliuoja didžiąją dalį interneto infrastruktūros. Ir šios paslaugos tampa vis labiau neprieinamos tokioms organizacijoms kaip RT ir „Sputnik“.

Nuo vasario pabaigos, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padidino savo propagandos apimtis ir ėmėsi griežtų priemonių prieš didžiuosius technologijų žaidėjus, tokius kaip „Facebook“ ir „Twitter“.

Tačiau ko jam nepavyksta sukontroliuoti, yra tai, kad daugiausia amerikiečių įmonės dominuoja kompleksiniame trečiųjų šalių paslaugų pasaulyje – nuo saugumo papildinių iki internetinės rinkodaros įrankių – kurios užtikrina pasaulio svetainių ir programų veikimą už Kinijos ribų.

Remiantis „Digital Bridge“ atlikta Kremliaus remiamų žiniasklaidos priemonių apžvalga, tokios paslaugos, kaip „Google Analytics“, „Facebook Domain Insights“ ir daugybę kitų neaiškių internetinės rinkodaros pasiūlymų, atjungė RT, „Sputnik“, „Ruptly“, taip pat dvi Rusijos valstybines naujienų agentūras „Ria Novosti“ ir „Tass“.

Nors svetainės vis dar gali veikti, iš jų buvo atimta galimybė naudotis kompleksiniu beveik išimtinai Vakarų šalių tarpusavyje susijusių reklamos, rinkodaros ir saugumo paslaugų tinklu, kuris tapo svetainių ir programų veikimo pagrindu.

Remiantis pokalbiais su keturiais technologijų bendrovių saugumo ekspertais, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti šių bendrovių vidinę veiklą, tai apriboja Kremliaus galimybes nukreipti ir pasiekti pasaulinę auditoriją.

Šie veiksmai buvo atlikti praėjus kelioms dienoms, o kai kuriais atvejais – kelioms valandoms po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, tačiau tuo metu apie juos nebuvo viešai paskelbta. Dabar, griežtėjant Vakarų sankcijoms, technologijų bendrovės patiria vis didesnį spaudimą dar labiau izoliuoti Rusiją.

„Ši situacija keičiasi, mes aktyviai stebime naujus įvykius ir prireikus imsimės tolesnių veiksmų“, – sakoma „Google“ atstovės spaudai Lauros Smith-Roberts pareiškime.

Iki pasimatymo, „Splinternet“

Užkirsdamos kelią Rusijos valstybinei žiniasklaidai naudotis įvairiomis skaitmeninės rinkodaros, reklamos ir socialinės analizės paslaugomis, šios bendrovės trukdė Kremliui nukreipti savo pranešimus galimiems rėmėjams, ypač per didžiausias pasaulio socialinės žiniasklaidos platformas.

Pavyzdžiui, kol „Facebook“ neuždraudė prieigos prie savo stebėjimo priemonių, „Sputnik“ – Kremliaus remiama žiniasklaidos priemonė, kuri neseniai paskelbė antraštes, kaltinančias Ukrainos pajėgas vykdant genocidą atsiskyrusiose šalies respublikose – galėjo naudotis technologijų milžinės vadinamosiomis „pasirinktinėmis auditorijomis“, kad surastų ir nukreiptų „Sputnik“ skaitytojus tarp pasaulinės „Facebook“ naudotojų bazės.

Valstybinė naujienų agentūra „Ria Novosti“, kurios reportažai buvo aistringai proputiniški, taip pat rėmėsi trečiųjų šalių, tokių kaip „Apple“, „Twitter“ ir daugybės mažesnių Vakarų technologijų įmonių, papildiniais savo svetainėms.

Tačiau dabar ši prieiga jau atimta. Kai „POLITICO“ susisiekė su daugeliu šių Vakarų įmonių, kad įvertintų, kokius ryšius, jei iš viso tokius ryšius, jos vis dar palaiko su Rusijos valstybine žiniasklaida, visos atsakė, kad panaikino prieigą prie savo paslaugų prieš Maskvos invaziją į savo vakarinę kaimynę arba iškart po jos.

Tačiau vadovai pridūrė, kad interneto svetainės vis dar gali įtraukti šias Vakarų skaitmenines paslaugas į savo tinklalapius, nes daugeliu atvejų jas galima nemokamai atsisiųsti internetu. Už interneto laisvę kovojantys aktyvistai ir kai kurie šių technologijų bendrovių atstovai pasisakė už tai, kad jų paslaugos Rusijoje liktų įjungtos, kad vietos gyventojai galėtų gauti nepriklausomą informaciją iš išorės, net jei tai leistų su Kremliumi susijusioms naujienų tarnyboms toliau veikti.

Yandex“ į pagalbą?

Esant vakarietiškų paslaugų trūkumui, Rusijos paieškos ir reklamos bendrovė „Yandex“ teikia kai kurias priemones, leidžiančias Rusijos žiniasklaidos priemonėms rodyti reklamą arba stebėti, kas lankosi jų svetainėse.

Tačiau vienas iš JAV technologijų bendrovės vadovų, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kadangi neturėjo teisės kalbėti viešai, suabejojo „Yandex“ galimybėmis pakeisti daugelį nišinių paslaugų ir socialinės žiniasklaidos papildinių, kurie dabar neprieinami RT ir kitoms Kremliaus remiamoms žiniasklaidos priemonėms.

Yandex“ negali užpildyti šios tuštumos, – sakė jis. – Jie paprasčiausiai neturi reikiamos kompetencijos.“

Nepaisant to, kad Vakarų technologijų sektorius apskritai atsitraukė nuo Rusijos, POLITICO aptiko keletą spragų, kurios vis dar gali suteikti Maskvai prieigą prie kai kurių iš šių skaitmeninių paslaugų.

Aiškus pavyzdys: Technologijų įmonės „CheckFirst“, padedančios faktų tikrintojams atlikti savo darbą, įkūrėjo Amaury Lesplingart atliktos analizės duomenimis, „Google“ serveriuose vis dar veikia RT elektroninio pašto tinklas. Apie tai „Google“ atstovė spaudai atsisakė komentuoti.

Bendrovės „Microsoft“, „Amazon“ ir „Google“, kurios, remiantis „Synergy Research Group“ duomenimis, bendrai užima 64 proc. pasaulinės debesų kompiuterijos rinkos, vis dar teikia savo paslaugas esamiems Rusijos klientams, nors po šios šalies invazijos į Ukrainą nustojo priimti naujus klientus. Visų trijų bendrovių atstovai atsisakė komentuoti, kas yra jų dabartiniai Rusijos klientai.

„Mes imsimės papildomų veiksmų šiai situacijai toliau vystantis“, – tinklaraščio įraše teigė „Microsoft“ prezidentas Bradas Smithas.

Parengta pagal POLITICO inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: NATO plėtra Madrido susitikime – lūkesčiai ir realijos