E. Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu: šventė užtikrintą pergalę prieš M. Le Pen

Emmanuelis Macronas dar penkerius metus bus Prancūzijos prezidentu. 44-erių politikas perrinktas po įtikinamos pergalės prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen.

 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
 E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu.<br> SIPA/Scanpix nuotr.
Emmanuelis Macronas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Emmanuelis Macronas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Emmanuelis Macronas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Emmanuelis Macronas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
M. Le Pen ir E.Macronas<br>AFP/Scanpix nuotr.
M. Le Pen ir E.Macronas<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Apr 24, 2022, 9:01 PM, atnaujinta Apr 25, 2022, 5:25 PM

Centristas E. Macronas antrajame ture surinko apie 58,54 proc. balsų, o M. Le Pen – 41,46 proc., rodo oficialūs Vidaus reikalų ministerijos rezultatai.

Ir nors E.Macronas pergalę rinkimuose pasiekė didesniu skirtumu nei buvo tikėtasi, M.Le Pen surinko didžiausią balsų skaičių, kokį yra pavykę pasiekti kraštutinių dešiniųjų lyderei.

Paaiškėjus rezultatams E.Macronas nuo Eiffelio bokšto kreipėsi į žmones ir pabrėžė, kad bus „visų prezidentas“.

E.Macrono pergalė rinkimuose leidžia tikėtis kad branduolinių ginklų turinti Europos Sąjungos narė staigiai nepakeis kurso ir neatitrūks nuo Bendrijos ir NATO pastangų nubausti ir sustabdyti Rusiją, pradėjusią ekspansionistinį puolimą prieš Ukrainą.

44 metų centristo pergalė, užtikrinsianti jam antrą penkerių metų kadenciją, išgelbėjo Prancūziją ir Europą nuo dramatiško sukrėtimo, kuris būtų įvykęs, jeigu prie šalies vairo būtų stojusi jo varžovė M. Le Pen, kraštutinių dešiniųjų lyderė. Pastaroji greitai pripažino pralaimėjusi, bet atrodė neketinanti nuleisti rankų, nes per šiuos rinkimus M. Le Pen pasirodė geriausiai nuo savo politinės karjeros pradžios.

Nepaisant pralaimėjimo rinkimuose, M.Le Pen teigė, kad jos surinktų balsų skaičius žymi pergalę. Ji savo rėmėjams teigė, kad jiems pavyko pasiekti naują aukštumą.

Per savo kampaniją M. Le Pen žadėjo silpninti Prancūzijos ryšius su ES, NATO ir Vokietija. Tokie žingsniai būtų sudrebinę Europos saugumo architektūrą, žemyną krečiant didžiausio masto konfliktui nuo Antrojo pasaulinio karo. M. Le Pen taip pat yra pasisakiusi prieš ES sankcijas Rusijos energijos išteklių eksportui, taip pat per kampaniją buvo klausinėjama apie savo ankstesnius draugiškus ryšius su Kremliumi.

Pergalę skelbė ir anksčiau

Per pagrindinius Prancūzijos televizijos kanalus apie E.Macrono pergalę buvo paskelbta dar sekmadienio vakarą.

Buvo nurodoma, kad E.Macronas surinko 58.2 proc. balsų, tuo tarpu už Marine Le Pen balsavo 41.8 proc visų rinkėjų.

Nors visi rinkimų balsai dar nebuvo suskaičiuoti, šios prognozės laikomos itin patikimomis. Prancūzijoje jos atliekamos remiantis tikrais rezultatais, o ne vien apklausomis.

Didieji tinklai, tokie kaip TF1 ir „France 2“, naudojasi apklausų organizatorių paslaugomis, kurie atrenka 250-260 rinkimų apylinkių iš 70 000 visoje Prancūzijoje. Kadangi apklausos didžiojoje Prancūzijos dalyje baigiasi likus valandai iki didžiųjų miestų uždarymo, prasideda ir balsų skaičiavimas ir tokiu būdu gauti tikrą ankstyvą rinkimų vaizdą.

Pavyzdžiui, 1981 m., kai socialistas François Mitterrand'as netikėtai laimėjo prezidento postą, televizijos prognozė rodė, kad jis surinko 51,75 proc. balsų. Galutinis rezultatas buvo 51,76 proc.

„Esame įsitikinę gautu rezultatu – gauname gana išskirtinį patikimumo lygį“, – nurodo Fransua Krausas iš tarptautinės rinkimų ir rinkos tyrimų įmonės „Ifop“.

Paskelbus jai nepalankius prognozių rezultatus M. Le Pen atrodė nepraradusi ūpo ir teigė iškovojusi „nuostabią pergalę“.

Ji žadėjo tęsti politinę karjerą ir tvirtino „niekada neapleisianti“ Prancūzijos.

„Šie rezultatai ženklina puikią pergalę“, – pareiškė ji.

2017 metų prezidento rinkimų antrame ture taip pat varžėsi tie patys kandidatai. Tąkart E. Macronas nugalėjo surinkęs 66 proc. balsų.

Šventės skirtingos

Abu kandidatai planavo gana skirtingas šventes pergalės atveju.

E. Macronas paprašė savo šalininkų susirinkti Marso aikštėje (Champ de Mars) – viename didžiausių Paryžiaus parkų, kuris tęsiasi nuo Eifelio bokšto papėdės. M.Le Pen, priešingai, pasirinko kelionę autobusu po sostinę.

Marso laukas yra populiari vasaros piknikų vieta, žalioji erdvė nėra aptverta, todėl ją lengva pasirinkti vakarėliui. Tai tikrai neformalesnė aplinka nei Luvro piramidė, kurioje E. Macronas pasirodė po savo 2017 m. pergalės.

M.Le Pen atveju pergalės šventė turėjo būti kiek kitokia. Pranešama, kad prancūzė planavo išvažiuoti iš savo rinkimų vakaro vietos Bulonės rajone (Bois de Boulogne), vedama regioninių autobusų, kurie buvo jos kampanijos dalis, flotilės.

Daug pastatyta ant kortos

Tiek Prancūzijai, tiek Europai daug buvo pastatyta ant kortos: E. Macronas žada reformas ir glaudesnę ES integraciją, o M. Le Pen primygtinai reikalavo pokyčių bloke, ką oponentai vadina „Frexitu“ (Prancūzijos pasitraukimu iš Bendrijos) kitu vardu.

E. Macronas taip pat prieštaravo M. Le Pen planui uždrausti viešai dėvėti musulmoniškus galvos apdangalus, nors jos komanda prieš balsavimą atsitraukė nuo šio pasiūlymo, sakydama, kad tai nebėra „prioritetas“.

Jie taip pat susikirto dėl Rusijos: E. Macronas siekė vaizduoti M. Le Pen kaip nesugebėsiančią kovoti su Maskvos invazija į Ukrainą dėl paskolos, kurią jos partija paėmė iš Rusijos ir Čekijos banko.

E. Macronas pirmuoju perrinktu prancūzų prezidentu nuo 2002 metų. Tuomet į prezidento postą buvo perrinktas Jacques'as Chiracas, įveikęs M. Le Pen tėvą Jeaną-Marie, kuris pribloškė politinį isteblišmentą, patekęs į antrąjį rinkimų turą.

ES vadovai pasveikino Prancūzijos prezidentą E. Macroną su perrinkimu

Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnai sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai prognozės parodė, jog jis užsitikrino antrąją kadenciją.

„Galime kliautis Prancūzija dar penkerius metus“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

„Džiaugiuosi, kad galėsime tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“, – savo tviterio žinutėje jam antrino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Vokietijos kancleris: E. Macrono perrinkimas žymi pasitikėjimo Europa balsą

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, prognozėms parodžius, kad jis per rinkimų antrąjį ratą užsitikrino antrą penkerių metų kadenciją, įveikęs varžovę iš kraštutinės dešiniosios stovyklos Marine Le Pen.

„Jūsų rinkėjai šiandien pasiuntė stiprų pasitikėjimo Europa balsą. Džiaugiuosi, kad tęsime mūsų gerą bendradarbiavimą“, – per tviterį parašė O. Scholzas.

B. Johnsonas sveikina: Prancūzija artima ir svarbi Londono partnerė

Po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono perrinkimo antrajai kadencijai britų premjeras Borisas Johnsonas pavadino Prancūziją artima savo šalies partnere. „Sveikinu su perrinkimu Prancūzijos prezidentu, Emmanueli Macronai“, - rašė jis sekmadienio vakarą tviteryje ir pridėjo sveikinimą  prancūzų kalba.

Prancūzija yra viena artimiausių ir svarbiausių sąjungininkių. Džiaugiuosi, kad toliau drauge dirbsime, spręsdami mūsų abiem šalims ir pasauliui svarbiausius klausimus“, - rašė B. Johnsonas.

Paprastai konservatorių vyriausybė Londone daug kritiškiau vertina Paryžių. Šalys, be kita ko, jau seniai neišsprendžia ginčo dėl žvejybos licencijų ir klausimo, kaip įveikti nelegalią migraciją Lamanšo sąsiauriu. Be to, E. Macronas „Brexito“ derybose, britų požiūriu, buvo griežto kurso šalininkas, kuris norėjo, kad britų pasitraukimas jiems patiems būtų kiek įmanoma nesmagus.

Prieš rinkimus britų vyriausybės atstovai susilaikė nuo rekomendacijų ar komentarų dėl kandidatų. Atviros paramos euroskeptikei Marine Le Pen iš Torių partijos nebuvo.

Didelės ambicijos 

E. Macronas tikėsis ne tokios komplikuotos antrosios kadencijos ir galimybių įgyvendinti savo viziją dėl tolesnių verslui palankių reformų, taip pat glaudesnės ES integracijos. Pirmąją jo kadenciją temdė protestai, pandemija ir, galiausiai, Rusijos invazija į Ukrainą.

Tačiau prezidentui reikės patraukti savo pusėn tuos, kas rėmė jo oponentus, ir milijonus balsuoti nesivarginusių prancūzų.

Remdamosi oficialiais skaičiais apklausų organizacijos apskaičiavo, kad nedalyvauti rinkimuose galėjo net 28 proc. rinkėjų. Jei bus patvirtintas, šis skaičius bus didžiausias per prezidento rinkimų antruosius turus nuo 1969 metų.

Po pirmojo turo balandžio 10 dieną E. Macrono pozicijos buvo tvirtos, bet vis dėlto įveikiamos.

Antruoju rinkimų kampanijos etapu svarbus jo prioritetas buvo įtikinti ultrakairiųjų lyderio Jeano-Luco Melenchono, kuris per balandžio 10-ąją vykusį pirmąjį turą užėmė trečiąją vietą, šalininkus palaikyti centristą, buvusį investicijų bankininką.

E. Macronui taip pat reikės užsitikrinti tvirtą paprastų žmonių paramą jo partijai, kad ji išsaugotų daugumą per birželį įvyksiančius parlamento rinkimus, o jis išvengtų darbo su kitokių politinių pažiūrų premjeru. 

Karti piliulė M. Le Pen

Svarbus jo darbotvarkės klausimas yra pensijų reforma, įskaitant planą pakelti pensinį amžių. E. Macronas įrodinėja, kad tai būtina biudžetui, bet tikriausiai susidurs su dideliu nepritarimu ir protestais.

Prezidentas taip pat turės greit grįžti prie Rusijos invazijos Ukrainoje klausimo, Prancūzijai jaučiant spaudimą didinti ginklų tiekimą Kyjivui ir pasirodžius ženklams, kad V. Putinas praranda susidomėjimą bet kokia diplomatija.

M. Le Pen, kuri daug metų siekė būti išrinkta ir atribojo savo partiją nuo jos įkūrėjo, savo tėvo Jeano-Marie Le Peno, palikimo, trečias pralaimėjimas prezidento rinkimuose bus karti piliulė.

Kritikai tvirtino, kad jos partija visuomet buvo ir liko kraštutinių dešiniųjų rasistinė jėga, o E. Macronas ne kartą atkreipė dėmesį į jos planą pergalės atveju uždrausti dėvėti musulmoniškas skaras viešose vietose.

J.-M. Le Penui 2002-aisiais patekus į antrą rinkimų turą, Prancūzija buvo sukrėsta. Tačiau antrajame ture jis gavo mažiau nei 18 proc. balsų ir prezidentu buvo perrinktas J. Chiracas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.