Pasak leidinio šaltinių, po Rusijos kariuomenės nesėkmių karo pradžioje V. Putinas rimtai svarstė taikaus susitarimo galimybę, tačiau dabar jis nemato jokių perspektyvų.
Kreiserio „Moskva“ sunaikinimas taip pat turėjo įtakos Rusijos prezidento pozicijai: tai jį įsiutino. „Po „Moskvos“ jis neatrodo kaip nugalėtojas, nes tai buvo žeminantis įvykis“, – sakė vienas iš šaltinių.
Taip pat pažymima, kad dėl Rusijos vadovybės pranešimų ir valstybinės televizijos reportažų V. Putinas tikriausiai turėjo iškreiptą nuomonę apie karą: pokalbiuose jis esą tvirtino, kad Rusijos pajėgos nesudavė smūgių civiliams gyventojams, ypač Mariupolio „Azovstal“ apgulties metu. „Putinas tikrai tiki per televiziją girdėtu šlamštu ir nori daug laimėti“, – teigė vienas šaltinis.
Pasak leidinio, balandžio 22 d. per pokalbį telefonu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu V. Putinas sakė, kad derybos užstrigo, kaltino Ukrainą „statant sieną“ diplomatiniame kelyje ir pabrėžė, kad dabar ne laikas susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Derybininkai, iš to padarė išvadą, kad Rusijos veiksmais bus siekiama užgrobti daugiau teritorijos, o ne suteikti diplomatams laiko susitarti.
Rusijos Federacijos gynybos ministerija prieš kelias dienas paskelbė apie „antrojo specialiosios operacijos etapo“ Ukrainoje pradžią. O apie tai Centrinės karinės apygardos vadas Rustamas Minnekajevas balandžio 22 d. sakė, kad šio etapo tikslas – užtikrinti visišką Donbaso ir pietų Ukrainos kontrolę bei sausumos koridorių į Krymą. Prieš tai Rusijos vadovybės atstovai tokių tikslų viešai neskelbė.
Parengta pagal „Financial Times“ inf.
