Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį laimėjo pakartotinius rinkimus, įtikinamai nugalėdamas savo varžovę Marine Le Pen ir sukeldamas palengvėjimo bangą Europoje, paliekant kraštutinius dešiniuosius nuošalyje nuo valdžios.
Centristas E.Macronas antrajame ture turėjo surinkti apie 58 proc. balsų, o M.Le Pen – 42 proc. balsų, rodo Prancūzijos televizijos kanalų užsakymu apklausų bendrovių prognozės, pagrįstos balsų skaičiavimo imtimi.
E.Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas, laimėjęs antrąją kadenciją per pastaruosius du dešimtmečius, tačiau M.Le Pen rezultatas taip pat parodo, kad kraštutiniai dešinieji buvo arčiausiai to, jog perimtų valdžią Prancūzijoje, ir parodė, kad Prancūzijos tauta yra labai susiskaldžiusi.
44 metų prezidento antrosios kadencijos metu laukia daugybė iššūkių, pradedant birželio mėn. vyksiančiais parlamento rinkimais, kuriuose bus labai svarbu išlaikyti daugumą, kad būtų galima įgyvendinti jo užmojus reformuoti Prancūziją.
Buvo tikimasi, kad oficialūs rezultatai bus patvirtinti per naktį, o galutiniai duomenys turėtų būti paskelbti pirmadienį.
Protestuodami prieš E.Macrono perrinkimą ir M.Le Pen rezultatą kai kuriuose Prancūzijos miestuose į gatves išėjo keli šimtai ultradešiniųjų grupių demonstrantų. Policija panaudojo ašarines dujas, kad išsklaidytų susirinkusiuosius Paryžiuje bei vakariniame Reno mieste.
Nauja era
Per pergalės kalbą Marso laukuose Paryžiaus centre, Eifelio bokšto papėdėje, E.Macronas pažadėjo atsakyti į rinkėjų, kurie palaikė jo kraštutinių dešiniųjų varžovę, pyktį, sakydamas, kad jo naujoji kadencija nebus tęsiama nepakitusi, palyginti su pastaraisiais penkeriais metais.
„Reikia rasti atsakymą į pyktį ir nesutarimus, kurie paskatino daugelį mūsų tautiečių balsuoti už kraštutinius dešiniuosius“, – sakė jis tūkstančiams džiūgaujančių šalininkų.
„Tai bus mano ir mano aplinkinių atsakomybė.“ – teigė E.Macronas.
Jis taip pat pažadėjo „atnaujintą Prancūzijos valdymo metodą“ ir pridūrė, kad ši „nauja era“ nebus „tęstinumas su paskutine kadencija, kuri dabar baigiasi“.
53 metų M.Le Pen, sakydama kovingą kalbą savo šalininkams Paryžiuje, kurioje ji pripažino rezultatus, bet neparodė jokių ženklų, kad pasitrauks iš politikos, teigė, kad „niekada neapleis“ prancūzų ir jau ruošiasi birželį vyksiantiems parlamento rinkimams.
„Rezultatas yra puiki pergalė“, – džiaugėsi ji, skambant šūksniams.
„Šį vakarą pradedame didįjį mūšį dėl įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų“, – sakė M.Le Pen, pridūrusi, kad jaučia „viltį“ ir paraginusi prezidento oponentus jungtis prie jos partijos „Nacionalinis susivienijimas“ (RN).
Prancūzijos skaičiai
Rezultatas yra artimesnis nei 2017 m. antrojo turo susidūrimas, kai tie patys du kandidatai susitiko antrajame rinkimų ture ir E.Macronas surinko daugiau nei 66 proc. balsų.
Trečiasis pralaimėjimas prezidento rinkimuose M.Le Pen bus itin skaudus po to, kai ji ne vienerius metus dėjo pastangas, tam, kad taptų perspektyvia kandidate ir atitolintų savo partiją nuo jos įkūrėjo, savo tėvo Jean-Marie Le Pen, palikimo.
Kritikai tvirtino, kad jos partija niekada nenustojo būti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų, propaguojanti rasistines apraiškas, o E.Macronas ne kartą atkreipė dėmesį į jos planą uždrausti viešai dėvėti musulmonišką galvos apdangalą, jei ji būtų išrinkta.
Prognozės sukėlė didžiulį palengvėjimą Europoje, kuri baiminosi, kad M.Le Pen prezidentavimas paliktų žemyną likimo valiai po „Brexit“ ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasitraukimo iš politikos.
Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi E.Macrono pergalę pavadino „puikia žinia visai Europai“, o Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad Prancūzijos rinkėjai „šiandien pasiuntė stiprų pasitikėjimo Europai balsą“.
ES prezidentas Šarlis Mišelis sakė, kad blokas dabar gali „dar penkerius metus pasikliauti Prancūzija“, o Komisijos vadovė Ursula von der Leyen taip pat jį pasveikino, sakydama, kad „džiaugiasi galėdama tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“.
Kituose sekmadienį vykusiuose rinkimuose Slovėnijos triskart ministras pirmininkas Janezas Janša, oponentų kritikuojamas kaip autoritarinis dešinysis populistas, rizikavo prarasti valdžią dėl politinio naujoko Roberto Golobo vadovaujamos partijos.
Susilaikymo vandenynas
Po pirmosios kadencijos, kurią temdė protestai, vėliau pandemija ir galiausiai Rusijos invazija į Ukrainą, E.Macronas tikisi ne tokios sudėtingos antrosios kadencijos, kuri leis jam įgyvendinti savo viziją dėl verslui palankesnių reformų ir glaudesnės ES integracijos.
Tačiau jis turės įtikinti tuos, kurie palaikė jo oponentus, ir milijonus prancūzų, kurie nesivargino balsuoti.
Apklausų organizacijos apskaičiavo, kad rinkėjų aktyvumas siekė tik 72 proc., o tai yra mažiausias aktyvumas per visus prezidento rinkimų antruosius turus nuo 1969 m.
Tuo tarpu, remiantis daliniais rezultatais, 6,45 proc. rinkėjų balsavo už nė vieną iš kandidatų tuščiuose biuleteniuose, o 2,35 proc. sugadino savo biuletenius.
Trečiąją vietą pirmajame ture užėmęs griežtųjų kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas atsisakė paremti E.Macroną.
Jis yra tvirtai nusitaikęs į birželio mėn. vyksiančius rinkimus.
J.L.Melenchonas pasveikino M.Le Pen pralaimėjimą kaip „labai gerą žinią mūsų žmonių vienybei“, tačiau sakė, kad Le Pen ir E.Macronui pavyko laimėti vos trečdalį registruotų rinkėjų paramos.
E.Macronas „yra paskendęs susilaikymo ir sugadintų biuletenių vandenyne“, – sakė jis.
Parengta pagal "The Times of Israel" inf.
