Susitikimo, kurį JAV sušaukė savo Ramšteino oro pajėgų bazėje pietvakarių Vokietijoje, tikslas yra „padėti Ukrainai laimėti kovą prieš neteisingą Rusijos invaziją ir sustiprinti Ukrainos gynybą rytojaus iššūkiams“, pradedamas derybas pareiškė amerikiečių gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
„Ukraina, kaip ir visi čia esantys, akivaizdžiai tiki, kad ji gali laimėti“, – pridūrė Pentagono vadovas.
Jungtinės Valstijos jau dabar yra pagrindinės tarptautinės karinės pagalbos Ukrainai tiekėjos, o L. Austinas teigė, kad Vašingtonas „ir toliau vers kalnus, kad galėtų patenkinti“ Kijevo poreikius.
Per derybas Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pareiškė, kad Berlynas sutiko išduoti leidimą perduoti Ukrainai naudotų savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“.
Šis žingsnis sunkiosios ginkluotės tiekimo link žymi posūkį nuo palyginti vangios Vokietijos paramos Kijevui, dėl kurios kancleris Olafas Scholzas buvo kritikuojamas tėvynėje ir užsienyje.
Ch. Lambrecht pripažino, kad Bundesvero ginklų atsargos yra ribotos, bet pabrėžė, kad jas galėtų papildyti vokiečių ginkluotės gamintojos.
„Ukraina užsako, o Vokietija apmoka“, – sakė ministrė.
Kijevas siekia gauti sunkiosios artilerijos ir tankų, kad atremtų Rusijos pajėgų, bandančių perimti pietinių šalies lygumų ir rytinio Donbaso regiono kontrolę, puolimą.
Tačiau rusų gamybos karinė technika, kuria ukrainiečiai moka naudotis, dabar yra retenybė.
Rusiškos karinės technikos atsargų turėjusios Europos šalys jau perdavė jas Kijevui. JAV sekretorius lydėjusių žurnalistų teigimu, neretai manais į rusišką ginkluotę jos gavo naujesnės kartos amerikietiškos karinės technikos.
Sauskelnės ir haubicos
Po vizito Kijeve L. Austinas ir A. Blinkenas Lenkijoje surengė spaudos konferenciją sandėlyje, kuriame sukrauta tonos humanitarinės ir karinės pagalbos, paruoštos pakrauti į sunkvežimius, vykstančius į Ukrainą.
Šalia palečių su medicinos priemonėmis ir sauskelnėmis buvo šimtai rusiškų sviedinių ir raketų, perduotų šalių, nelinkusių viešai kalbėti apie savo dalyvavimą apginkluojant Ukrainą.
Šalia sandėlio laukė septynios transporto priemonės su haubicomis, kurių šaudymo tolis – 30 kilometrų. Jos stovėjo priešais šimtus palečių su kruopščiai supakuotais sviediniais ir įvairiais šaudmenimis.
Tačiau viso to nepakanka, ir Vašingtonas, iš pradžių apsiribojęs vadinamaisiais gynybiniais ginklais, pradėjo siųsti Ukrainai amerikietišką sunkiąją ginkluotę, tokią kaip haubicos ir įvairios šarvuotos mašinos.
„Mes taip pat kreipiamės į savo kolegas kitose šalyse dėl tokių pačių pajėgumų ir matome ženklų, kad... daugelis šalių ketina pasiūlyti papildomų šaudmenų ir haubicų“, – sakė L. Austinas.
Prancūzija perduoda savaeigius pabūklus CAESAR, galinčius smogti už 40 km esantiems taikiniams, o Jungtinė Karalystė – priešlėktuvinių raketų „Starstreak“ kompleksus ir tankus.
Susitikime taip pat tariamasi, kaip užtikrinti ilgalaikį Ukrainos saugumą pasibaigus karui.
„Iš tikrųjų tai daugiausia susiję su modernizavimu ir siekiu užtikrinti, kad jų kariuomenė ir toliau būtų stipri ir pajėgi judėti pirmyn. Kalbama ne apie saugumo garantijas, bet apie jų karinį potencialą“, – penktadienį sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.
Antradienio susitikimas organizuojamas ne kaip NATO renginys, nors Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jame dalyvaus.
„Kaip žinote, NATO, kaip aljansas, neteikia saugumo pagalbos Ukrainai, todėl tai nėra organizuojama po NATO skėčiu“, – pabrėžė J. Kirby.
Tarp 40 pakviestų šalių yra ne tik Vašingtono sąjungininkės Europoje, bet ir tolimesnės valstybės, pavyzdžiui, Japonija ar Australija, kurios baiminasi, kad Rusijos pergalė Ukrainoje galėtų tapti precedentu ir paskatinti Kinijos teritorines ambicijas.
Derybose taip pat dalyvauja Suomija ir Švedija – tradiciškai neutralios šalys, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą svarsto galimybę tapti NATO narėmis.
