JT priėmė rezoliuciją, reikalaujančią Saugumo Tarybos narių pagrįsti veto panaudojimą

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 193 narės antradienį bendru sutarimu priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės pagrįstų savo veto teisės panaudojimą.

Jungtinių Tautų būstinė Niujorke.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Jungtinių Tautų būstinė Niujorke.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 27, 2022, 3:44 PM

Siekį įgyvendinti reformą, kuris Generalinės Asamblėjos salėje buvo pasveikintas plojimais, atgaivino Rusijos invazija į Ukrainą.

Šia priemone siekiama, kad veto teisę Saugumo Taryboje turinčios Jungtinės Valstijos, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė turėtų „mokėti didesnę politinę kainą“, kai nuspręs blokuoti kurią nors rezoliuciją, sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs ambasadorius.

Neaišku, kaip tai paveiks vetavimų skaičių. Net žinodamos, kad kontroversiški tekstai bus vetuoti, nuolatinės narės galės juos teikti vien tam, kad priverstų savo varžoves viešai pagrįsti sprendimą pasinaudoti veto teise.

Ši priemonė, pirmą kartą pasiūlyta prieš daugiau nei dvejus metus, numato, kad po vetavimo per 10 darbo dienų turi susirinkti Generalinė Asamblėja ir „surengti debatus dėl situacijos, dėl kurios buvo pareikštas veto“, rašoma dokumente.

Beveik 100 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, JK, ir Prancūziją, prisijungė prie Lichtenšteino ir kartu su juo parėmė šią reformą. Toks greitas paramos sutelkimas sukėlė didelę nuostabą Jungtinėse Tautose.

Tačiau tarp iniciatyvos rėmėjų nebuvo nei Rusijos, nei Kinijos. Vienos iš jų diplomatas, prašęs neskelbti jo pavardės, kritikavo šį žingsnį, tvirtindamas, kad jis dar labiau „suskaldys“ JT.

„Nenukreipta prieš Rusiją“

Lichtenšteino ambasadorius Christianas Wenaweseris sakė, kad ši priemonė „sukurs naują procedūrą“. Jis patikino, kad ši iniciatyva „nėra prieš nieką“ nukreiptą.

„Ji nėra nukreipta prieš Rusiją“, – sakė ambasadorius, nepaisant fakto, kad pasiūlymas daugiau nei dvejus metus išgulėjo stalčiuje ir vėl buvo ištrauktas, kai Saugumo Taryba dėl Rusijos veto teisės nesugebėjo pasmerkti Maskvos invazijos į Ukrainą.

Jungtinių Valstijų požiūriu, Rusija jau daugiau nei du dešimtmečius piktnaudžiauja savo veto teise, ir pasiūlyta priemonė turėtų tai pakeisti.

Pasak Ch. Wenaweserio, šiuo tekstu siekiama „skatinti Jungtinių Tautų vaidmenį, skatinti daugiašališkumą ir sustiprinti mūsų visų, kurie neturi veto teisės ir kurie nepriklauso Saugumo Tarybai, balsą tarptautiniais taikos ir saugumo klausimais“.

Dokumentas nėra teisiškai įpareigojantis ir niekas netrukdo veto teise pasinaudojusiai šaliai atsisakyti pasiaiškinti Generalinei Asamblėjai dėl savo sprendimo.

Tačiau jo taikymas „geriau atskleis“, kaip yra naudojamasi veto teise ir kaip vyksta „blokavimai“ Saugumo Taryboje, sakė vienas ambasadorių, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Saugumo Tarybą sudaro penkios nuolatinės narės ir 10 dvejiems metams renkamų, bet veto teisės neturinčių narių.

Tarp rezoliucijos rėmėjų yra Ukraina, taip pat Japonija ir Vokietija, kurios tikisi tapti nuolatinėmis ateityje potencialiai išsiplėsiančios Saugumo Tarybos narėmis.

Tačiau naujienų agentūros AFP gautame valstybių, palaikančių šį dokumentą, sąraše nėra nei Brazilijos, nei Indijos – kitų dviejų potencialių kandidačių tapti nuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečio minėjimas