Mirties bausmės atvejų skaičius ėmė sparčiau augti, kai praeitų metų birželį Irano prezidentu tapo Ebrahimas Raisi – ultrakonservatyvių pažiūrų buvęs šiitiškos respublikos teismų sistemos vadovas, rašoma Norvegijoje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Iran Human Rights“ (IHR) ir nevyriausybinės organizacijos iš Prancūzijos „Together Against the Death Penalty“ (ECPM) ataskaitoje.
Organizacijos ragina didžiąsias pasaulio valstybes, vedančias derybas su Iranu dėl branduolinio susitarimo atgaivinimo, šiose diskusijose kelti klausimą dėl mirties bausmės taikymo šiitiškoje respublikoje, kurioje kasmet įvykdoma daugiau mirties bausmių nei bet kurioje kitoje šalyje, išskyrus Kiniją.
Pernai Irane mirties bausmė buvo įvykdyta mažiausiai 333 žmonėms – 25 proc. daugiau nei 2020 metais, kai egzekucija buvo įvykdyta 267 myriop nuteistiems žmonėms, teigiama ataskaitoje, parengtoje remiantis oficialia žiniasklaida ir šaltiniais Irane.
Mažiausiai 126 žmonėms mirties bausmė buvo įvykdyta už nusikaltimus, susijusius su narkotikais. Tokių atvejų, palyginti su ankstesniais metais, padaugėjo penkis kartus.
Šie skaičiai liudija, kad iš esmės pasikeitė su narkotikais susijusių egzekucijų skaičiaus mažėjimo tendencija, stebėta nuo 2017 metų, kai šiitiška respublika dėl tarptautinio spaudimo priėmė kovos su narkotikais įstatymo pataisas.
Daugiau kaip 80 proc. egzekucijų nebuvo oficialiai paskelbtos, įskaitant visas egzekucijas už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, rašoma ataskaitoje.
Ataskaitoje „atskleidžiamas išaugęs egzekucijų skaičius, nerimą keliantis atvejų, kai mirties bausmė įvykdoma už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, skaičiaus augimas ir nuolatinis skaidrumo trūkumas“, nurodė nevyriausybinės organizacijos.
„Mažiau dėmesio“
IHR direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas išreiškė susirūpinimą, kad žmogaus teisių padėčiai Irane buvo skiriama mažiau dėmesio, didžiosioms valstybėms susikoncentravus į pastangas sėkmingai užbaigti derybas dėl branduolinio susitarimo.
„Nebus jokio tvaraus (susitarimo), jei žmogaus teisių padėtis apskritai ir ypač mirties bausmės klausimas nebus svarbiausia derybų dalis“, – sakė jis.
Ataskaitoje rašoma, kad pernai mirties bausmė buvo įvykdyta mažiausiai 17 moterų (2020 metais – 9 moterims). Dvylika jų buvo nuteistos už nužudymą, o penkios – dėl kaltinimų, susijusių su narkotikais.
Pasak ataskaitos rengėjų, vis didesnį susirūpinimą kelia faktas, kad daugėja moterų, kurioms mirties bausmė įvykdoma už galimai smurtavusio vyro ar giminaičio nužudymą.
Ataskaitoje minimas Zahros Esmaili, kuri 2017 metais nušovė savo vyrą, atvejis. 2021 metų vasarį jai buvo įvykdyta mirties bausmė, o prieš pakariant moterį, manoma, ištiko širdies smūgis, nes jai teko stebėti, kaip prieš jos egzekuciją toks pat likimas ištiko kitas nuteistąsias.
Ataskaitos rengėjai taip pat aprašo Maryam Karimi atvejį. Ši moteris 2021 metų kovą buvo pakarta už savo vyro nužudymą. Egzekuciją asmeniškai įvykdė jos dukra, nuvertusi kėdę, ant kurios prieš mirtį stovėjo motina.
„Represijų įrankis“
Ataskaitoje taip pat reikiamas susirūpinimas dėl to, kad pernai toliau augo etninių mažumų narių egzekucijų skaičius. Jie sudarė neproporcingai didelį pakartųjų skaičių.
Beludžiai sudarė 21 proc. pernai pakartų nuteistųjų, nors šios mažumos atstovai sudaro tik 2–6 proc. visų Irano gyventojų, rašoma ataskaitoje.
Dauguma kalinių, kuriems mirties bausmė įvykdyta dėl kaltinimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, priklausė etninėms arabų, beludžių ir kurdų mažumoms.
„Esame sunerimę dėl neproporcingai didelio, kaip matyti iš šios ataskaitos, etninių mažumų atstovų egzekucijų skaičiaus“, – sakė ECPM direktorius Raphaelis Chenuilas-Hazanas.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad pernai Irane pirmą kartą per dešimtmetį nebuvo įvykdyta nė viena vieša egzekucija, tačiau reiškiamas susirūpinimas, kad gali būti grįžta prie tokios praktikos.
„Visuomenė, nuolat susidurianti su tokiu organizuotu smurtu, priima mirties bausmę kaip teisinį sprendimą, todėl mirties bausmė tampo represijų įrankiu valdžios rankose“, – ataskaitos įžanginėje dalyje rašė iraniečių režisierius disidentas Mohammadas Rasoulofas, kurio filmai apie mirties bausmės poveikį Irane pelnė tarptautinių apdovanojimų.
