Suomija ir Švedija, abi kariniu požiūriu neutralios valstybės, svarsto, ar siekti narystės NATO kaip atgrasymo priemonės nuo Rusijos agresijos, ypač po to, kai Maskva užpuolė Ukrainą.
Tačiau abiejų šalių vadovai pripažino, kad per tuos mėnesius, kol vyks priėmimo procesas, jos gali būti atviros Rusijos kibernetinėms atakoms ar teritoriniams pažeidimams.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, ketvirtadienį kalbėdamas žurnalistams Briuselyje, sakė esąs „tikras, kad sugebėsime rasti susitarimus tam tarpiniam laikotarpiui nuo tada, kai Suomija ir Švedija pateiks paraiškas, iki oficialaus ratifikavimo pabaigos“.
Bet kokiam narystės prašymui turi pritarti visos 30 NATO valstybių, o šis procesas gali užtrukti nuo keturių mėnesių iki vienų metų.
