Yra žinoma, kad branduolinį ginklą turinti, tačiau skurdi Šiaurės Korėja, kuri techniškai tebekariauja su kaimynine Pietų Korėja, turi tūkstančius gerai apmokytų programišių, atakuojančių Pietų Korėjos ir kitų šalių įmones, valstybės institucijas ir mokslininkus.
Du Pietų Korėjos piliečiai, įskaitant kariuomenės kapitoną, buvo sulaikyti dėl šnipinėjimo Šiaurės Korėjai.
Tačiau tai yra pirmas atvejis, kai Pietų Korėjos „civilis ir karo tarnybą atliekantis kariuomenės kapitonas buvo pagauti bandantys gauti karinių paslapčių Šiaurės Korėjos agento nurodymu“, nurodė policija išplatintame pranešime.
Vienas jų, 29 metų kariuomenės kapitonas, įtariamas perdavęs numanomam Pchenjano šnipui prisijungimo prie Pietų Korėjos bendros valdymo ir kontrolės sistemos – itin svarbaus kariuomenės valdomo vidaus ryšių tinklo – informaciją, pranešė Seulo pareigūnai.
Kitas asmuo, 38 metų verslininkas, vadovaujantis virtualaus turto valdymo įmonei, kaltinamas Pchenjano šnipo prašymu davęs kariuomenės kapitonui rankinį laikrodį su slapta kamera žvalgybinei informacijai rinkti.
Verslininkas taip pat įtariamas įsigijęs ir sumontavęs į USB panašų įsilaužimo įtaisą, vadinamą „Poison Tap“, kad galėtų prisijungti prie Bendros valdymo ir kontrolės sistemos, nurodė Seulo policija.
„Abu vyrai buvo suimti dėl kaltinimų pažeidus nacionalinio saugumo įstatymą“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė Pietų Korėjos nacionalinės policijos agentūros pareigūnas.
Seulo policija nurodė, kad suimtas verslininkas su Pchenjano šnipu pirmą kartą susitiko prieš maždaug šešerius metus kriptovaliuta besidominčioje internetinėje bendruomenėje, o trijulė bendravo tik per susirašinėjimo platformą „Telegram“.
Pasak policijos, abiem vyrams buvo sumokėta kriptovaliuta. Kariuomenės kapitonas iš Šiaurės Korėjos agento gavo apie 48 mln. vonų (36 tūkst. eurų), o verslininkas – maždaug 600 tūkst. JAV dolerių (572 tūkst. eurų).
„Griežtai reaguosime į nusikaltimus saugumui, laikydamiesi įstatymų ir principų“, – nurodė Seulo prokuratūra išplatintame pareiškime.
Pietų Korėja techniškai tebekariauja su kaimynine Šiaurės Korėja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi tik paliaubomis, o ne formalia taikos sutartimi.
Be to, kad pasitelkia programišius kibernetinėms atakoms prieš kitas šalis ir užsienio bendroves, Šiaurės Korėja taip pat kaltinama tuo, kad išnaudoja savo kibernetinius pajėgumus finansinei naudai gauti, siekdama paremti nuo tarptautinių sankcijų smarkiai nukentėjusią ekonomiką.
Anksčiau šį mėnesį JAV pareigūnai pranešė, kad su Pchenjanu susiję programišiai kovą iš populiaraus kompiuterinio žaidimo „Axie Infinity“ žaidėjų pavogė kriptovaliutos už 620 mln. JAV dolerių (591 mln. eurų).
Šiaurės Korėja kibernetinę programą pradėjo vykdyti 10-ojo dešimtmečio viduryje, o gal ir anksčiau. Dabar tai 6 tūkst. darbuotojų turintis kibernetinio karo junginys, vadinamasis 121-asis biuras, veikiantis iš kelių valstybių, įskaitant Baltarusiją, Kiniją, Indiją, Malaiziją ir Rusiją, sakoma vienoje JAV kariškių 2020 metų ataskaitoje.
