JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pasiūlė Kongresui išskirti dar 33 mlrd. dolerių (beveik 31,5 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai, besistengiančiai atremti Rusijos invaziją, ir pabrėžė, kad Vakarai negali nusileisti Maskvai, karui tęsiantis jau trečią mėnesį.
JAV Kongresas yra pasirengęs paremti prezidento Joe Bideno prašymą pagalbos Ukrainai, tai pareiškė Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi.
Tą pačią dieną JAV Atstovų Rūmai didele balsų dauguma pritarė teisės aktui, kuris palengvins karinės įrangos eksportą į Ukrainą ir atgaivins vadinamojo lendlizo projektą („Lend-Lease Act“), padėjusį nugalėti Hitlerį Antrojo pasaulinio karo metais, pranešė ukrainiečių prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.
Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose J. Bidenas taip pat apžvelgė siūlomą naują įstatymų paketą, kuris leistų panaudoti Rusijos oligarchų turtą, konfiskuotą pagal beprecedentes sankcijas, išmokėti kompensacijoms Ukrainai už Maskvos karinės invazijos padarytą žalą.
Jis pripažino, kad Jungtinėms Valstijoms remti Ukrainą yra didžiulė finansinė našta, bet atkreipė dėmesį, kad priešpriešoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kitos realios išeities nėra.
„Šios kovos kaina nėra pigi. Tačiau nusileisti agresijai bus dar brangiau, jeigu leistume tam įvykti“, – pabrėžė J. Bidenas.
Nors ir užpulta daug didesnių ir geriau ginkluotų Rusijos pajėgų, Ukraina įnirtingai priešinosi. Kalbėdamas apie JAV pagalbos Kyjivui mastą J. Bidenas patvirtino, kad Amerika jau yra pasiuntusi Ukrainai dešimteriopai daugiau prieštankinių sistemų negu Rusija yra pasiuntusi tankų į savo kaimynę.
Tačiau prezidentas atmetė garsėjančius Rusijos pareigūnų ir valstybinė žiniasklaidos kaltinimus, kad Maskva veikiau kovoja su visomis Vakarų šalimis, o ne vien Ukraina.
„Mes Rusijos nepuolame. Mes padedame Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – pabrėžė J. Bidenas.
Jis pridūrė, kad Maskvos pareiškimai apie galimą branduolinių ginklų panaudojimą yra „nevilties“ ženklas, ir pabrėžė, kad „niekas neturėtų švaistytis tuščiais pareiškimais apie branduolinio ginklo panaudojimą arba apie galimybę jį panaudoti. Tai neatsakinga.“
Kai Rusijos valstybinė dujų milžinė „Gazprom“ paskelbė nutraukianti tiekimą NATO ir Europos Sąjungos narėms Bulgarijai ir Lenkijai, J. Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos stengsis užtikrinti, jog Europa nepristigtų energijos išteklių.
„Neleisime Rusijai bauginimais ar šantažu išsisukti nuo šių sankcijų. Neleisime jiems naudotis savo nafta ir dujomis, kad išvengtų pasekmių už savo agresiją“, – kalbėjo prezidentas.
Didžiąją dalį siūlomo naujo 33 mlrd. pagalbos paketų sudarytų „20 mlrd. karinės ir kitos saugumo paramos. Tai reiškia, kad ginklai ir šaudmenys tekės Ukrainos žmonėms“, anksčiau ketvirtadienį žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
Dar 8,5 mlrd. dolerių (8,1 mlrd. eurų) ekonominė pagalba „padės Ukrainos vyriausybei reaguoti į staigią krizę“. Papildomus 3 mlrd. dolerių (2,9 mlrd. eurų) siūloma skirti humanitarinei pagalbai, taip pat pastangoms sušvelninti pasaulinį maisto kainų šuolį, sukeltą Rusijos puolimo prieš Ukrainą – svarbią kviečių eksportuotoją.
Į siūlomą paketą taip pat įtrauktas finansavimas, skirtas reaguoti į ekonominius trikdžius Jungtinėse Valstijose ir kitur – pradedant poveikiu maisto tiekimui ir baigiant svarbiausių komponentų, naudojamų gaminant modernias technologijas, prieinamumu.
Prašymą turės tvirtinti Kongresas. Nors tiek respublikonai, tiek J. Bideno bendražygiai iš Demokratų partijos pareiškė norintis toliau remti Kyjivą, nesusijęs ginčas dėl J. Bideno prašymo skirti papildomai milijardus dolerių atsigavimui nuo COVID-19 pandemijos gali apsunkinti patvirtinimo procesą.
„Man nerūpi, kaip jie tai padarys – siunčiu abu [projektus]", – sakė J. Bidenas, bet pridūrė, kad „taip pat privalome nenuleisti ginklų kovodami su COVID-19“.
Priemonės prieš oligarchus
Aukšto rango pareigūnas su anonimiškumo sąlyga pareiškė, jog finansavimo paketas leis Ukrainos vyriausybei ir kariuomenei veikti iki naujų JAV finansinių metų, prasidėsiančių spalio pradžioje.
„Prezidento prašomas finansavimas yra toks, kokio, mūsų nuomone, reikia, kad Ukraina galėtų sėkmingai tęsti šį karą ateinančius penkis mėnesius. Labai tikimės, kad mūsų partneriai ir sąjungininkai – ypač Didžiojo septyneto šalys, taip pat daugelis kitų valstybių – ir toliau teiks panašaus lygio pagalbą“, – sakė pareigūnas.
Pasak jo, šios lėšos „leis mums užtikrinti, kad Ukraina turėtų ginklų, kurių jai reikia šiai kovai; papildyti mūsų pačių atsargas; padėti kitoms šalims mažinti priklausomumą nuo rusiškų ginklų; sudaryti sąlygas Ukrainos vyriausybei toliau vykdyti pagrindines funkcijas; spręsti dėl Rusijos agresijos karo paaštrėjusio maisto trūkumo problemą; remti Ukrainos pabėgėlius bei jiems prieglobstį teikiančias šalis“.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Vašingtonas jau yra skyręs Ukrainai daugiau kaip 3 mlrd. dolerių (2,86 mlrd. eurų) vertės ginkluotės . Dabar Baltieji rūmai tikisi užtikrinti pakankamai lėšų, kad jų užtektų iki spalio.
Be karinės pagalbos, kuri iš pradžių labai atsargi ir apėmė daugiausiai gynybinius pėstininkų ginklus ir amuniciją, bet dabar aprėpia net ir sunkiąją artileriją ar prieštankinius dronus, Vašingtonas vadovauja Vakarų pastangoms griežtinti sankcijų spaudimą, kad Rusija būtų izoliuota nuo likusio pasaulio, o jos elitas sulauktų atlygio už paramą Kremliaus režimui.
Iki šiol Europos Sąjungos narės yra įšaldžiusios Rusijos turto, vertinamo daugiau kaip 30 mlrd. dolerių (28,6 mlrd. eurų), įskaitant beveik 7 mln. dolerių (6,67 mlrd. eurų) vertės oligarchams priklausančių prabangos prekių ir objektų, įskaitant jachtas, meno kūrinius, nekilnojamąjį turtą ir orlaivius, nurodė Baltieji rūmai.
Jungtinės Valstijos yra „pritaikiusios sankcijas ir užblokavusios laivų ir orlaivių, kurių vertė – daugiau kaip 1 mlrd. dolerių (953 mln. eurų), taip pat įšaldžiusi šimtus milijonų dolerių vertės aktyvų JAV sąskaitose, priklausančiose Rusijos elito nariams“.
Šį mėnesį Ispanija, JAV prašymu, areštavo 90 mln. dolerių (85,8 mln. eurų) vertės superjachtą, priklausančią rusų milijardieriui Viktorui Vekselbergui, prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui.
J. Bideno siūlomas teisės aktų paketas taip pat leistų padidinti teisinį spaudimą oligarchams, per daugelį metų įgudusiems perkėlinėti ir dangstyti savo turtą.
Vienas iš siūlymų – leisti areštuoti turtą, kuriuo naudojamasi sankcijoms apeiti. Kitas – išplėsti JAV prokurorams prieinamas priemones, dvigubai pailginti laiką tyrimams dėl įtariamo pinigų plovimo vykdyti (nuo penkerių iki 10 metų), taip pat taikyti prieš pinigų prievartavimą nukreiptus įstatymus, anksčiau daugiausiai naudotus kovai su organizuotu nusikalstamu, kovai su sankcijų vengimu.
Naujausias žingsnis rodo ilgalaikį JAV įsipareigojimą užkirsti kelią Rusijos prezidento Vladimiro Putino mėginimui išplėsti savo šalies kontrolę kaimyninėje šalyje, o galbūt ir už jos ribų.
„Prezidento prašomas finansavimas yra toks, kokio, mūsų nuomone, reikia, kad Ukraina galėtų sėkmingai tęsti šį karą per ateinančius penkis mėnesius, – „Politico“ sakė administracijos pareigūnas. – Mes tikimės, kad mūsų partneriai ir sąjungininkai ir toliau teiks panašaus lygio pagalbą.“
Į tokius JAV ketinimus netruko sureaguoti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien turime svarbių naujienų mūsų valstybei, mūsų gynybai. JAV parengė naują paramos paketą Ukrainai, kurio vertė – 33 mlrd. Visų pirma gynybai gali būti skirta daugiau nei 20 mlrd. Ekonominei paramai numatyta skirti daugiau nei 8 mlrd. Dar 3 milijardai dolerių bus skirti humanitarinei pagalbai.
Tai labai svarbus Jungtinių Valstijų žingsnis. Už tai esu dėkingas Amerikos žmonėms ir asmeniškai prezidentui J.Bidenui. Tikiuosi, kad Kongresas greitai palaikys šį pagalbos prašymą mūsų valstybei“, – vaizdo įraše, paskelbtame socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje kalbėjo V.Zelenskis.
JAV Atstovų Rūmai pritarė lendlizo Ukrainai projektui
JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį nubalsavo už vadinamojo lendlizo projektą, išplečiantį JAV prezidento galias dėl gynybos priemonių perdavimo Ukrainai, pranešė ukrainiečių prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.
„Puikios naujienos. Šiandien JAV Atstovų Rūmai išnagrinėjo ir balsavimu [priėmė] lendlizo ir demokratijos apsaugos Ukrainoje įstatymą“, – sakoma pranešime.
Įstatymo projektui pritarė 417 Atstovų Rūmų narių, prieš jį balsavo 10. Įstatymo projektą dabar turi pasirašyti JAV prezidentas Joe Bidenas.
Kaip sakė A. Jermakas, dokumento tekste kalbama apie išplečiamas JAV prezidento galias dėl gynybos priemonių perdavimo ar išnuomojimo Ukrainai, „civilių gyventojų gynimui nuo rusų karinio įsiveržimo“ ir kitiems tikslams.
Projektui tapus įstatymu, per 60 dienų turi būti nustatytos spartesnio tiekimo procedūros.
Šia priemone atnaujinamas 1941 metų, tuometinio prezidento Franklino D. Roosevelto pasirašytas įstatymas dėl pagalbos sąjungininkėms kovoti su nacių Vokietija. Lendlizo įstatymas Kongrese buvo priimtas tuometiniam britų ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui paprašius pagalbos ir sudarė sąlygas Vašingtonui perduoti ar išnuomoti karinę įrangą JAV sąjungininkėms.
J. Bidenui pasirašius „2022-ųjų Ukrainos demokratijos gynimo lendlizo įstatymą“, administracija įgis daugiau galimybių siųsti karinę įrangą ne tik Ukrainai, bet ir sąjungininkėms Rytų Europoje, įkaitant Lenkiją.
„Lendlizo įstatymas sudaro sąlygas reikšmingai paspartinti ginkluotės, transporto, atsargų ir pagalbos teikimą mums iš JAV. Visa tai sudarys sąlygas mums išmušti rusų pajėgas iš mūsų teritorijų. Taip pat reiktų suprasti, kad lendlizas reiškia JAV įsitikinimą Ukrainos pergale prieš Rusiją. Tai bus mūsų nenugalimos tautos, sugebėjusios suvienyti aplink save civilizuotąjį pasaulį kovoje su rusišku blogiu, svarbi pergalė“, – pažymėjo A. Jermakas.
Anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Andrijus Sybiha sakė, kad Kyjivas lendlizo klausimu dirba ne tik su JAV, bet ir su partnerėmis Europoje.
