Vakarų valstybės ir Ukraina ne kartą ragino Kiniją pasmerkti Rusijos invaziją, tačiau Pekinas mėgina išlaikyti tariamai neutralią poziciją. JAV grasina padariniais, jei Pekinas suteiks karinę ar ekonominę paramą Maskvai. „Ukraina šiuo metu tiria galimybę gauti saugumo garantijas iš nuolatinių Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narių, įskaitant Kiniją, ir kitų didžiųjų valstybių, – Dmytro Kulebą šeštadienį citavo oficiali naujienų agentūra „Xinhua“. – Siūlome, kad Kinija taptų vienu iš Ukrainos saugumo garantų, tai mūsų pagarbos ir pasitikėjimo Kinijos Liaudies Respublika ženklas“.
2013 metais Kinija žadėjo suteikti Ukrainai „saugumo garantijas“, jei į ją kada nors bus įsiveržta arba grasinama branduoline ataka, tačiau po Rusijos užpuolimo išsisukinėja šiuo klausimu. Praėjusį mėnesį atsakydamas į klausimą apie garantijas, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas užsiminė, kad tokios „saugumo garantijos turi aiškius turinio apribojimus ir yra taikomos tam tikromis sąlygomis“, jis rėmėsi panašia Jungtinių Tautų saugumo rezoliucija dėl nebranduolinių valstybių.
Kinijos pareigūnai dažnai kaltina JAV vadovaujamą NATO išprovokavus Maskvos invaziją, o Vakarų valstybes – konflikto eskalavimu siunčiant ginklus Ukrainai. Pekino valstybinė žiniasklaida taip pat ne kartą kartojo Rusijos propagandą apie karą ir iš esmės vengė priskirti Ukrainos civilių žūtis Maskvos karinei agresijai.
D. Kuleba tik du kartus nuo invazijos pradžios vasario 24 d. telefonu kalbėjosi su Kinijos kolega Wang Yi, o šis praėjusį mėnesį Kinijoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir pakartojo, kad bendradarbiavimas tarp dviejų šalių „neturi ribų“.
Interviu „Xinhua“ D. Kuleba taip pat apkaltino Rusiją „sukompromitavus“ Pekino puoselėjamą „Diržo ir kelio“ infrastruktūros iniciatyvą bei perspėjo, kad pasaulinės aprūpinimo maistu krizės padariniai kelia grėsmę ir Kinijos ekonomikai. „Taip pat esame įsitikinę, kad šis karas neatitinka Kinijos interesų“, – cituojamas D. Kuleba. Savo pasisakyme jis tiesiai vadino Rusijos veiksmus „invazija“ – terminu, kurio Kinijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida stengiasi vengti.
„Padėtis aštrėja ne dėl Ukrainos, mes naudojamės savo teise gintis“, – sakė jis, akivaizdžiai atremdamas Kinijos perspėjimus kitoms valstybėms, tiekiančioms ginklus Kyjivui.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dar viešai nekalbėjo su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu. Jis paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kitą dieną po įsiveržimo vasario 24-ąją.
