Protestai Jerevane įsiplieskė sekmadienį, opozicijai apkaltinus N. Pašinianą sąmokslu atiduoti Azerbaidžanui visą ginčijamą Kalnų Karabacho regioną ir pareikalavus jo atsistatydinimo.
Demonstracijos tęsėsi ir pirmadienį, o antradienį protestuotojų grupelėms blokavo eismą visose pagrindinėse sostinės gatvėse. Policija pranešė antradienį Jerevano centre sulaikiusi dešimtis žmonių.
Tai didžiausi protestai nuo pernai rugsėjį vykusių rinkimų, atspindintys tebejuntamą kartėlį dėl N. Pašiniano veiksmų per 2020 metų karą dėl Kalnų Karabacho.
Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugelį žmonių.
2020-aisiais šis kalnuotas Azerbaidžano regionas vėl buvo apimtas šešias savaites trukusio kaimynių karo.
Daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių nusinešęs karas baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.
„N. Pašinianas yra išdavikas, ir nuolatiniai gatvių protestai, kurie plečiasi, privers jį atsistatydinti“, – pareiškė opozicijos lyderis ir parlamento vicepirmininkas Išchanas Sagatelianas.
Jis paskelbė, kad antradienio vakarą bus surengtas naujas protesto mitingas Jerevano centrinėje Prancūzijos aikštėje, kur sekmadienį ir pirmadienį tūkstančiai žmonių mitingavo prieš premjero politiką.
„Nikolas turi pasitraukti, jis pasitrauks, nes yra pralaimėjimo simbolis ir Armėnija neturi ateities su tokiu lyderiu“, – sakė vienas iš protestuotojų, 57 metų kalvis Sergejus Ovanisianas.
„Jis pasirengęs atiduoti Karabachą, už kurį liejome savo kraują“, – sakė vyras naujienų agentūrai AFP.
Opozicinės partijos kaltina N. Pašinianą planais atiduoti Azerbaidžanui visą ginčijamą regioną, premjerui praėjusį mėnesį įstatymų leidėjams pareiškus, kad „tarptautinė bendrija ragina Armėniją sumažinti reikalavimus dėl Kalnų Karabacho“.
Pagal susitarimą, kuriam tarpininkavo Maskva, Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių ugnies nutraukimui prižiūrėti.
Armėnijoje susitarimas buvo įvertintas kaip nacionalinis pažeminimas ir išprovokavo savaites trukusius antivyriausybinius protestus. Tai paskatino N. Pašinianą rugsėjį sušaukti pirmalaikius parlamento rinkimus, kuriuos laimėjo jo partija „Pilietinis susitarimas“.
