Po nuvylusių valstybės vadovo rinkimų partijos tikisi, kad sudariusios vieningą frontą jos taptų veiksminga opozicine jėga per antrąją prezidento Emmanuelio Macrono kadenciją.
Žalieji ir komunistai stojo į vieną gretą su kraštutinių kairiųjų judėjimu „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI). Jų pavyzdžiu turėtų pasekti ir anksčiau galinga politine jėga buvusi Socialistų partija (PS).
„Skirtingos kairiojo sparno partijos nėra tokios nesutaikomos“, – radijui „Europe 1“ sakė PS derybininkas Pierre'as Jouvet.
Jis sakė, kad partijų derybininkai yra per žingsnį nuo „istorinio susitarimo“, tačiau pridūrė, kad prieš jį sudarant reikia „šiek tiek pakoreguoti“ partijų programas ir pasiskirstymą rinkimų apygardomis.
„Esama tam tikrų dar neišspręstų klausimų, kai kuriais atvejais – dėl esmės, tačiau daugiausia – dėl vietų“, – sakė LFI derybininkas Manuelis Bompard'as.
Vėliau pateikdamas ultimatumą socialistams jis pridūrė, „rytoj derybos nebus tęsiamos“.
„Tai galutinis terminas, kurį sau nustatėme“, kad būtų galima organizuoti veiksmingą kampaniją, sakė M. Bompard'as.
LFI lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas sėkmingai pasirodė per balandį vykusius prezidento rinkimus. Nors į antrąjį turą nepateko, tarp kandidatų jis užėmė trečią vietą. Tuo tarpu kiti kairiojo sparno kandidatai buvo sutriuškinti.
Iškart po E. Macrono pergalės rinkimuose J.-L. Melenchonas paragino rinkėjus „išrinkti jį ministru pirmininku“ ir užtikrinti kairiesiems daugumą parlamente, kad jie galėtų blokuoti prezidento centristo planus.
Pastarojo meto viešosios nuomonės apklausos rodo, jog dauguma rinkėjų pageidautų, kad E. Macronas, aštriai kritikuojamas dėl verslui palankių reformų, kurios daugelio laikomos naudingomis turtingiesiems, „sugyventų“ su premjeru iš kitos politinės minties mokyklos.
Kaip ir prezidento rinkimai, įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai vyksta 577-iose Prancūzijos rinkimų apygardose dviem turais.
