„Jie reiškia, jog Rusija turi žinoti, kad jei imsis kokių nors neigiamų veiksmų prieš Švediją, kaip grasino, (...) JAV reaguos“, – trečiadienį po susitikimo su kolega iš JAV Antony‘iu Blinkenu Švedijos televizijai sakė užsienio reikalų ministrė Ann Linde. Tačiau tai esą „nėra konkrečios saugumo garantijos, kurias galima gauti tik esant visaverte NATO nare“. Ministrė nesutiko įvardyti detalių.
Švedija ir kaimyninė Suomija iki šiol siekė kariniu požiūriu likti neutralios. Tačiau Rusijos įvykdyta Krymo aneksija 2014 metais ir invazija į Ukrainą paskatino abi šalis persvarstyti savo saugumo politiką ir pagalvoti apie narystę NATO. Aljanso plėtros ratifikacija gali trukti iki vienerių metų, nes tam turi pritarti visų 30 šalių narių parlamentai.
Švedija ir Suomija baiminasi, kad stojimo proceso metu gali sulaukti Rusijos reakcijos, Maskva ne kartą išsakė grasinimus dėl šių šalių narystės NATO.
