Rusijos karas Ukrainoje 20-metę A. Minčiukovą ir dar penkias moteris nuvedė į Kosovą, kur jos dalyvauja praktiniuose kursuose, kuriuose mokosi, kaip nukenksminti minas ir kitus pavojus, kurie gali likti paslėpti jų šalyje pasibaigus kovoms.
„Žmonių, mokančių išminuoti, poreikis yra didžiulis, nes karas greitai baigsis. Mes manome, kad laukia labai daug darbo“ – sakė A.Minčiukova.
18 dienų trunkanti mokymo stovykla vyksta poligone vakariniame Pėjos mieste, kur Maltoje įsikūrusi bendrovė reguliariai rengia kursus darbo ieškantiems asmenims, buvusiose karo zonose dirbančioms įmonėms, humanitarinėms organizacijoms ir vyriausybinėms agentūroms.
Kosove 1998-1999 m. vyko niokojantis ginkluotas konfliktas tarp etninių albanų separatistų ir serbų pajėgų, per kurį žuvo apie 13 tūkst. žmonių ir po kurio ant žemės liko tūkstančiai nesprogusių minų.
Instruktorius Artur Tigani, kuris mokymo programą pritaikė taip, kad ji atspindėtų Ukrainos aplinką, teigė, kad džiaugiasi galėdamas pasidalyti savo mažos Balkanų šalies patirtimi su ukrainietėmis. Nors praėjo 23 metai, „mūsų atmintyje vis dar gyvi sunkumai, su kuriais susidūrėme pradėję tvarkymasi Kosove“, – sakė A.Tigani.
A.Tigani yra puikiai apmokytas ir patyręs išminavimo operacijų karininkas, devintajame dešimtmetyje tarnavęs inžinieriumi buvusios Jugoslavijos kariuomenėje. Jis buvo dislokuotas gimtajame Kosove, Šri Lankoje, Ugandoje, Konge, Ruandoje ir Kenijoje, vykdė mokymo misijas Sirijoje ir Irake.
Praėjusią savaitę per užsiėmimą jis vedė savo mokinius per improvizuotą minų lauką, o paskui persikėlė į improvizuotą lauko klasę, kurioje buvo didžiulė lenta su įvairiais sprogmenų ir minų pavyzdžiais. Nors šiuo metu neįmanoma įvertinti, kiek minomis ir nesprogusiais sprogmenimis užversta Ukraina, kitų konfliktų padariniai rodo, kad problema bus didžiulė.
Būdas prisijungti prie pagalbos Ukrainai
Kadangi Ukrainos vyrams nuo 18 iki 60 metų draudžiama išvykti iš šalies, o dauguma jų dalyvauja gynyboje, moterys norėjo padėti, kaip tik gali, nepaisant rizikos, susijusios su minų išminavimu.
„Visoje Ukrainoje pavojinga, net jei esi palyginti saugiame regione“, – sakė A.Minčiukova, kilusi iš centrinės Ukrainos.
Kita ukrainietė studentė, 38 metų Julija Katelik, karo pradžioje dėl saugumo išvežė savo tris vaikus į Lenkiją. Ji grįžo į Ukrainą ir tada prisijungė prie išminavimo mokymų, kad padėtų užtikrinti, jog jos vaikams bus saugu, kai jie grįš namo į rytinį Kramatorsko miestą, kur šį mėnesį per raketų ataką perpildytoje traukinių stotyje žuvo daugiau kaip 50 žmonių.
J.Katelik sakė, kad vienintelis jos noras – vėl iš naujo susijungti su šeima ir sulaukti „šio košmaro pabaigos“. Ji sakė, kad būtina žinoti, kaip pastebėti spąstus, kurie gali vėl sugriauti jų gyvenimus.
„Stipriai, tikriausiai kaip motina, suprantu, kad problema yra ir ji gana rimta, ypač vaikams“, – sakė J.Katelik.
A.Minčiukova, dėvinti kariško stiliaus drabužius, sakė abejojanti, ar kada nors visiškai sugrįš normalus gyvenimas, kokį jie visi žinojo prieš karą.
„Ko man trūksta? Ramybės. Svajoju apie taiką, apie miegą savo lovoje, nesijaudindama, kad visą laiką reikės eiti į bombų slėptuves. Pasiilgstu žmonių, kuriuos praradau.“ – teigė ji.
Kosovo mokymo centras planuoja dirbti su daugiau ukrainiečių moterų grupių tiek Pėjoje, tiek Ukrainoje.
„Mes taip pat planuojame netrukus vykti į Ukrainą ir ten pradėti rengti kursus“, – sakė A.Tigani.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
