Komitetas pranešime pažymėjo, kad, jei Suomija įstotų į NATO, gerokai padidėtų atgrasomasis poveikis prieš galimą Rusijos agresiją. „Dideli Aljanso kariniai ištekliai padėtų sustiprinti Suomijos nacionalinės gynybos pajėgumus“, – teigė komiteto pirmininkas Petteris Orpo iš Nacionalinės koalicijos partijos.
1 300 km ilgio sieną su Rusija turinti Suomija pastaruoju metu ėmė kvestionuoti savo ilgametę neutraliteto poziciją ir svarstyti prisijungimą prie Aljanso. Suomijos prezidentas Saulis Niinisto savo nuomonę dėl narystės turėtų išsakyti ketvirtadienį, o tada savo poziciją pareikš parlamento frakcijos.
Suomijos parlamento gynybos komitetas pritarė šalies stojimui į NATO
Suomijos parlamento gynybos komitetas antradienį išreiškė palaikymą šalies stojimui į NATO ir pareiškė, kad toks sprendinys būtų geriausias šalies saugumui garantuoti, taip pat labai padėtų atgrasyti kaimyninės Rusijos potencialią agresiją.
Komiteto pirmininkas Petteri Orpo, pagrindinės opozicinės Nacionalinės koalicijos partijos lyderis, pranešime rašo, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomijos saugumo padėtis iš pagrindų pakito.
Susiję straipsniai
P. Orpo pabrėžė, kad galima narystė Vakarų šalių kariniame bloke Suomijai būtų vien su gynyba susijęs sprendinys. Ši 5,5 mln. gyventojų turinti šalis turi ilgiausią sieną su Rusija iš visų Europos Sąjungos narių.
„Suomija įstotų į NATO, kad maksimaliai padidintų savo saugumą ir šalies gynybą. Tai nebūtų prieš nieką nukreipta“, – antradienį žurnalistams sakė P. Orpo.
Tikimasi, kad Suomija vėliau šį mėnesį paskelbs, ar sieks įstoti į Aljansą.
Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų. Visuomenės nuomonė smarkiai pakito po vasario 24-osios, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę Ukrainą ir pradėjo invaziją, kurią Kyjivas ir Vakarų valstybės vadina neišprovokuota ir nepagrįsta.