„Šį pavasarį įvyko svarbios diskusijos dėl galimos Suomijos narystės NATO“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame bendrame Suomijos prezidento Saulio Niinisto ir premjerės Sannos Marin pranešime. Pasak lyderių, „priartėjo sprendimų priėmimo akimirka“ ir Suomija turi teikti paraišką dėl stojimo į Aljansą.
„Narystė NATO sustiprins Suomijos saugumą. Būdama NATO nare, Suomija savo ruožtu sustiprins visą gynybos aljansą. Suomija turi nedelsdama teikti paraišką dėl stojimo į NATO. Tikimės, kad šiam sprendimui vis dar reikalingi tam tikri nacionaliniai sprendimai bus sparčiai priimti per ateinančias kelias dienas“, – priduriama S. Niinisto ir S. Marin pranešime.
Suomijos ketinimą stoti į NATO nulėmė Rusijos veiksmai, konkrečiai – jos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą vasario 24 d.
Tai trečiadienį pareiškė Suomijos prezidentas Saulis Niinisto, praneša leidinys „Insider“.
„Jei Suomija artimiausiu metu įstos į NATO, o Rusijai kils klausimų, kodėl, mano atsakymas būtų toks: „Jūs tai paskatinote – pažvelkite į veidrodį“, - sakė Suomijos valstybės vadovas Helsinkyje per spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu.
Pasak S. Niinistö, reikalaudama, kad Suomija nestotų į Aljansą, Rusija manė, kad jo šalis „neturi savo valios“.
„Mums stojimas į NATO nebūtų prieš ką nors – mes norėtume maksimaliai padidinti savo saugumą“, - paaiškino Suomijos prezidentas. Jis taip pat pabrėžė, jog suvokimas, kad reikia stoti į NATO, atėjo kartu su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą: tai pakeitė situaciją ir parodė, kad Rusija yra „pasirengusi pulti kaimyninę šalį“.
