Juodu ant balto: ką NATO reikš Švedijos ir Suomijos narystė?

Suomija paskelbė apie savo sprendimą kuo greičiau įstoti į NATO, tikimasi, kad Švedija netrukus paseks jos pavyzdžiu. Ką tai reiškia aljansui?

Suomijai ir Švedijai įstojus į NATO, kokie iššūkiai laukia aljanso?<br>lrytas.lt montažas.
Suomijai ir Švedijai įstojus į NATO, kokie iššūkiai laukia aljanso?<br>lrytas.lt montažas.
Suomijos, NATO bei Švedijos vėliavos.<br>123rf nuotr.
Suomijos, NATO bei Švedijos vėliavos.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 13, 2022, 9:10 PM, atnaujinta May 13, 2022, 11:10 PM

Suomijai ir Švedijai pateikus paraiškas dėl narystės galingiausiame pasaulyje gynybos aljanse, NATO sausumos siena su Rusija padidės daugiau nei dvigubai.

Šiuo metu NATO sausumos siena su dabartinėmis narėmis siekia 1215 kilometrų. Įstojus Suomijai, ši riba padidės iki 2600 kilometrų.

Ketvirtadienį bendrame pareiškime Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir ministrė pirmininkė Sanna Marin teigė, kad jų šalies narystė sustiprins visą gynybos aljansą.

Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus atlikti per kelias artimiausias dienas.“ – kalbėjo S.Marin.

Tuo tarpu Švedija, kuri tradiciškai prie aljanso jungiasi vangiau, savo sprendimą turėtų paskelbti šį savaitgalį.

Ką tai reiškia NATO?

Švedijos gynybos tyrimų agentūros vyresnysis NATO analitikas Robertas Dalsjo teigė, kad Švedijos ir Suomijos narystė reikštų, jog NATO nebeliks abejonių dėl to, kaip Švedija ir Suomija elgsis krizės atveju.

„NATO tikrai žinos, kokią poziciją užima Švedija ir Suomija, o tai padidins saugumą ir atgrasymą Baltijos jūros regione. Aljansui taip pat bus lengviau ginti Baltijos šalis, nes nebeliks klausimo, ar Švedijos oro erdvė gali būti naudojama, pavyzdžiui, siunčiant karius ar atsargas į Baltijos šalis“, – sakė jis.

„Politiniu požiūriu tai bus pasiekimas, kuriuo galėsime didžiuotis“, – pridūrė jis.

Panašios nuomonės laikosi ir tarptautinės politinių konsultacijų bendrovės „Rasmussen Global“ politikos direktorius, NATO ekspertas Harry Nedelcu.

„Pirmoji šių valstybių prisijungimo prie NATO žinia yra politinė ir nukreipta prieš Rusiją. Antra, NATO svarbiausia yra realūs Suomijos ir Švedijos pajėgumai. Kol visi kiti Europoje tarsi likvidavo savo karinius pajėgumus po Šaltojo karo, Suomija ir Švedija juos kaip tik stiprino, o tai gali nemažai duoti aljansui“, – teigė ekspertas.

Suomijos ambasadorius NATO Klausas Korhonenas teigė, kad nors Rusija išlieka svarbi Suomijos kaimynė, politinis pasitikėjimas šiuose santykiuose susvyravo.

Rusija tam tikra prasme pakeitė žaidimo eigą dėl Europos ateities. Todėl manau, kad ateityje vienas iš Suomijos užsienio politikos uždavinių neabejotinai bus sukurti su Rusija, vėlgi, gerai veikiančius santykius, pagrįstus abipusiais interesais. Tačiau kaip tai pavyks, dar neaišku.“

Kas paskatino pakeisti poziciją?

1991 m. subyrėjus SSRS, Suomija ir Švedija priartėjo prie Europos Sąjungos ir 1995 m. tapo bloko narėmis. Tačiau abi šalys ir toliau išliko kariniu požiūriu neutralios.

Švedija jau daugiau kaip 200 metų nepriklauso jokiam kariniam aljansui ir Antrojo pasaulinio karo metais taip pat laikėsi neutralumo. Kita vertus, Suomija perėjo prie neutralumo po Sovietų Sąjungos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare.

Tačiau Rusijos karas Ukrainoje sukrėtė abi šalis ir sukėlė naujų diskusijų dėl ateities saugumo politikos.

„Suomiams užsienio politika visada buvo susijusi su supratimu, kad turime ilgą sieną su Rusija, realizmo ir idealizmo deriniu, taip pat su supratimu, kad galima pakreipti istoriją“, – sakė buvęs Suomijos ministras pirmininkas Alexanderis Stubbas.

Tačiau jis pabrėžė, kad karas Rusijoje lėmė dar stipresnį šalies nacionalinį pabudimą.

„Likus kelioms savaitėms iki karo pradžios 50 proc. suomių buvo prieš narystę NATO, o 20 proc. pasisakė už. Per vieną naktį padėtis pasikeitė ir dabar yra 50 proc. už ir 20 proc. prieš“. Dabar, kai Suomija viešai paskelbė apie siekį įstotį į aljansą, jis mano, kad parama padidės iki 80 proc.

Švedijai galimas prisijungimas prie aljanso yra dar didesnis paradigmos pokytis.

„NATO niekada nematė mažiau entuziastingos kandidatės nei Švedija, šiuo metu valdomą socialdemokratų. Jie žinojo, kad jei Suomija pateiks paraišką, jie taip pat turės pateikti paraišką, nes priešingu atveju Švedija viena pati liktų už NATO ribų ir turėtų daug daugiau išleisti gynybai“, – sakė Amerikos verslo instituto nuolatinė bendradarbė Elisabeth Braw.

A.Stubb pridūrė, kad pasikeitus pasaulinei situacijai tiek Suomija, tiek Švedija yra pajėgios greitai priimti sprendimus.

Suomija taip darė per visą savo istoriją. Švedijai to daryti nereikėjo. Tačiau dabar, kai jos susiduria su agresyvia revizionistine, imperialistine, totalitarine, autoritarine Rusija, jos prieina prie išvados, kad narystė NATO yra tinkamas kelias“, – sakė jis.

Nauji iššūkiai NATO?

NATO narės leido suprasti, kad Suomija ir Švedija bus „priimtos išskėstomis rankomis“, o aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas pridūrė, kad jų narystės procesas „vyks greitai“.

Tačiau Švedijos gynybos tyrimų agentūros atstovas R.Dalsjo teigė, kad didžiausias iššūkis NATO bus ne Švedijos ir Suomijos kandidatūra, o tai, kaip kovoti su karo Ukrainoje padariniais.

„NATO tvirtai laikėsi nuostatos, jog žmonija jau įveikė sunkiausią laikotarpį ir pradėjo tobulėti bei, kad Rusija buvo strateginė partnerė. Dėl šios priežasties aljansas nesukūrė tvirtos pajėgų pozicijos Rytuose. Tai turės pasikeisti“, – sakė jis.

„Rasmussen Global“ ekspertas H.Nedelcu teigia, kad šis Šiaurės šalių prisijungimas sustiprintų NATO poziciją Baltijos regione.

Suomija ir Švedija jau dabar yra vienos stipriausių ir labiausiai integruotų NATO partnerių, o prisijungimas prie aljanso lems stipresnį NATO karinių jūrų pajėgų buvimą Baltijos jūroje“, – sakė jis.

Grėsmės iš Rusijos?

Maskva įspėjo apie pasekmes. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad NATO plėtra į rytus nesuteiks Europai stabilumo.

Praėjusį mėnesį buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įspėjo, kad Maskva sustiprins savo pozicijas Baltijos regione, jei Suomija ir Švedija įstos į NATO.

Tačiau E.Braw teigia, kad Rusijos invazija į Suomiją ar Švediją yra labai mažai tikėtina.

„Niekas rimtai nesvarsto, jog Rusija gali įsiveržti į Švediją ar Suomiją, jei jos pateiks paraišką dėl narystės NATO. Ganėtinai akivaizdu, kad Rusija neturi tam išteklių. Šiuo metu ji ne tik yra suvaržyta Ukrainoje, bet tuo pačiu ir rengia ten tikrai prastą „pasirodymą“. Taigi dabar Rusijai būtų itin netinkamas metas kariniu būdu keršyti Švedijai ir (arba) Suomijai“, – sakė ji.

Rusija šiuo metu vysto kibernetines atakas prieš Suomiją ir vykdo kvailas reklamines kampanijas prieš Švediją, teigdama, kad įvairūs garsūs švedai buvo naciai. Jei tai yra geriausia, ką jie gali padaryti, manau, kad dabar yra labai geras laikas prisijungti prie NATO“, – pridūrė ji.

H.Nedelcu paaiškino, kad nors Rusijos agresija tarpiniu Suomijos ir Švedijos NATO ratifikavimo proceso laikotarpiu yra tikėtina, šalių sąjungininkės galėtų dislokuoti tam tikrą karinę techniką Baltijos jūroje, kad pasiųstų politinę žinią Kremliui.

Jungtinė Karalystė yra pasirašiusi susitarimą dėl paramos Švedijai, jei ši būtų užpulta, ir tikimasi, kad kitos Vakarų šalys paseks jos pavyzdžiu, sudarydamos panašius susitarimus tiek su Švedija, tiek su Suomija.

E.Braw pakartojo, kad nepriklausomai nuo Jungtinės Karalystės ir JAV paramos, buvimas NATO nare sudarytų tvirtą poziciją prieš Rusijos grėsmes.

„Kai šis karas baigsis, Rusija laižysis žaizdas ir sakys: „Na, mes turėjome Vietnamo momentą. Mes pasielgėme tikrai prastai ir padarėme sau gėdą. Dabar reformuosime savo ginkluotąsias pajėgas“. Ir jie tai padarys. Galbūt ne taip radikaliai [kaip Jungtinės Valstijos] po Vietnamo karo, bet jos taps daug geresnės nei dabar“, – sakė E.Braw.

„Taigi Švedija, Suomija ir kitos regiono šalys tikrai turėtų nerimauti dėl galimos Rusijos agresijos ateityje ir būtent tada jau būtų geras laikas būti NATO narėmis“, – pridūrė ji.

Gegužės 13d. duomenimis, Rusija teigia ateinantį savaitgalį sustabdysianti elektros tiekimą Suomijai, penktadienį pranešė energiją eksportuojanti bendrovė, padidėjus įtampai dėl Helsinkio planų įstoti į NATO ir Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje.

„Esame priversti sustabdyti elektros importą nuo gegužės 14 dienos, – nurodė Suomijoje veikianti „RAO Nordic“, valdoma Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Inter RAO“ ir pridūrė, kad negavo apmokėjimo už gegužę parduotą energiją.

Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.