V.Čižovas sakė, kad Rusijai „reikės imtis tam tikrų karinių techninių priemonių, pavyzdžiui, pagerinti arba padidinti gynybinio pasirengimo laipsnį Suomijos pasienyje“.
Anksčiau Suomijos vadovai sakė, kad Suomija turi „nedelsdama“ pateikti prašymą įstoti į karinį aljansą, kad „sustiprintų“ savo saugumą.
Šalis turi didžiulę, beveik 1300 kilometrų sieną su daug didesne kaimyne Rusija, kuri ją užpuolė Antrojo pasaulinio karo pradžioje.
Įvertino galimas grėsmes, Švedijai ir Suomijai prisijungus prie NATO: tikrai girdėsime ginklų žvanginimą
V.Čižovo perspėjimas atkartoja ankstesnius Kremliaus komentarus, kad Suomijos prisijungimas prie NATO „neabejotinai“ keltų grėsmę Rusijai ir paskatintų „atsakomuosius veiksmus“.
Ambasadorius teigė esąs „giliai nusivylęs ir nuliūdęs“ dėl Suomijos ir Švedijos NATO ambicijų.
Jis sakė, kad Suomijos narystė „neabejotinai pareikalautų permąstyti Rusijos gynybinę laikyseną“, tačiau tai „nebūtinai [apimtų] karius ir tankus, bet tam tikrus parengiamuosius darbus neabejotinai... pavyzdžiui, galbūt radarus“.
Rusija jau seniai siekia neleisti NATO plėstis prie jos sienų ir nori, kad Ukraina taptų neutrali.
Anksčiau ketvirtadienį Suomijos prezidentas ir ministras pirmininkas padarė bendrą pareiškimą dėl jos narystės NATO ambicijų, taip duodami ženklą, kad Suomija nutraukia savo neutralumo politiką.
Jie pareiškė, kad tikisi, jog sprendimas dėl kandidatavimo bus „greitai priimtas per kelias artimiausias dienas“.
„Narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą. Būdama NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą, – priduriama pareiškime. – Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO“.
Šalies kariuomenė yra 200 tūkst. karių – beveik tris kartus didesnė už Didžiosios Britanijos kariuomenę.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Suomija bus priimta palankiai ir kad įstojimas bus „sklandus ir greitas“.
Tikimasi, kad kaimyninė Švedija sprendimą dėl stojimo į NATO priims artimiausiomis dienomis.
Susiję straipsniai
Rusijos ambasadorius ES taip pat primygtinai tvirtino, kad neva karas Ukrainoje „vyko pagal planą“, tačiau „ne taip greitai, kaip kai kurie žmonės norėtų“.
Pastangos užimti Kijevą žlugo, ir dabar šalis daugiausia dėmesio skiria rytiniam Donbaso regionui užimti.
Tačiau analitikai, įskaitant Pentagono atstovus, teigia, kad pažanga vis dar lėta, padėtis beveik prilyginama aklavietei, o Ukraina pastarosiomis dienomis atgavo kai kurias teritorijas, pavyzdžiui, netoli Charkovo šiaurės rytuose.
„Jei Rusijos kariuomenė būtų sekusi JAV ir kitų Vakarų šalių pavyzdžiu, iki šiol būtume kelis kartus parklupdę Ukrainą“, – Jungtinės Karalystės žiniasklaidai kalbėjo V.Čižovas.
Laikydamasis Rusijos propagandinių kanalų skleidžiamos pozicijos, jis tikino, kad Rusija niekada neketino užgrobti Ukrainos teritorijos, o tik norėjo užtikrinti „saugumą“ save pasiskelbusioms separatistinėms respublikoms ir demilitarizuoti šalį.
Rusijos ambasadorius ES pridūrė esąs „įsitikinęs“, kad karas bus išspręstas derybomis.
„Kada tai įvyks, nebandysiu spėlioti“, – sakė jis.
„Kaip tas galutinis sprendimas atrodys – detaliai – niekas nežino. Bet iš principo jis reikš, kad Ukraina bus neutrali valstybė, neprisijungusi, be užsienio karinio buvimo savo teritorijoje. Ukraina bus pripažinusi Donbaso respublikas ir, žinoma, Krymo susijungimą su Rusijos Federacija“ – svaičiojo Kremliaus atstovas.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra ne kartą sakęs, kad yra pasirengęs diskutuoti dėl neutralumo, tačiau nesutiks su susitarimu, pagal kurį būtų atsisakoma teritorijos arba kuris leistų Rusijos kariams likti jo šalyje.
Parengta pagal „Sky News“ inf.