Penktadienį Turkija pagrasino blokuoti šį NATO plėtros procesą, kuriam būtinas visų aljanso narių pritarimas.
„Švedijos užsienio reikalų ministro pareiškimai, deja, nėra konstruktyvūs. Ji ir toliau daro provokuojančias pastabas“, – kalbėjo M. Cavusoglu žurnalistams Berlyne.
Turkijos diplomatijos vadovas pasirinko taikesnį toną Suomijos, kurią jis apibūdino kaip „labai pagarbią“ Ankaros „susirūpinimo“ akivaizdoje, atžvilgiu.
„Deja, to paties nematome iš Švedijos pusės“, – tvirtino jis.
Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.
„Mes visada pritarėme NATO atvirų durų politikai. Tačiau tai, kad šios dvi šalys palaiko ryšius su teroristinės organizacijos nariais, kad Švedija siunčia jiems ginklus ir kad jos taiko apribojimus gynybos įrangos eksportui į Turkiją, prieštarauja aljanso dvasiai“, – kalbėjo Turkijos URM vadovas.
Jis pabrėžė, kad Ankara laukia, kokias garantijas pasiūlys abi šalys.
„Būtina nutraukti paramą teroristinėms organizacijoms ir panaikinti eksporto į Turkiją apribojimus. Sakau tai ne kaip apie derybų priemonę, o todėl, kad tai reiškia būti sąjungininkais“, – kalbėjo M. Cavusoglu.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pareiškė esąs tikras, kad Turkijai rūpestį keliantys klausimai dėl numatomo Švedijos ir Suomijos stojimo į aljansą bus išspręsti.