Ekspertai perspėja, kad Ukrainai tiekiami ginklai gali patekti į netinkamas rankas

Kijevui atremiant Rusijos invaziją, Vakarų šalys didina ginklų ir amunicijos siuntas į Ukrainą, tačiau ginklų prekybos ekspertai perspėja, kad dalis mirtinos pagalbos gali patekti į netinkamas rankas.

Kulkosvaidis.<br>AFP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Kulkosvaidis.<br>AFP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 17, 2022, 6:20 PM

Visų pirma dešimtą dešimtmetį Ukraina buvo prekybos ginklais centras, dėl to pavojaus varpais skambino tie, kurie tiria nelegalius srautus. „Šiuo metu yra labai didelė rizika, susijusi su ginklų platinimu Ukrainoje, ypač smulkių ir lengvųjų ginklų“, – sakė tyrėjas ir Flandrijos taikos instituto direktorius Nilsas Duquet.

Vakarų šalys, o daugiausia JAV, paskelbė vieną po kitos gabenančios tiek lengvosios, tiek sunkiosios ginkluotės siuntas Kyjivo pajėgoms, vasario 24 d. Rusijos kariuomenei kirtus Ukrainos sieną. Vien Vašingtonas pristatė arba pažadėjo karinę įrangą, įskaitant šimtus kamikadzių bepiločių orlaivių „Switchblade“, 7 tūkst. automatinių šautuvų su 50 mln. šovinių apkabų, lazeriu valdomas raketas ir radiolokatorių sistemas, skirtas aptikti priešo dronus ir artėjančią artilerijos ugnį.

„Nors atsakas aprūpinant Ukrainą daugiau ginklų suprantamas (...), būtų protinga atsižvelgti į tiesioginius ir ilgalaikius padarinius saugumui“, – kovą pareiškė JAV įsikūrusio Stimsono centro ekspertų grupė. „Ne kartą matėme, kaip ginklai, skirti padėti sąjungininkui viename konflikte, atsidūrė nenumatytų mūšio laukų frontuose, dažnai grupuočių rankose visiškai prieštaraujant JAV ar civilių interesams“, – pridūrė ekspertai, pabrėžę, jog tai ypač liečia šaunamuosius ginklus.

„Didžiulis iššūkis“

Po Sovietų Sąjungos žlugimo daugelis Ukrainoje sukauptų ginklų buvo išgabenti į kitas pasaulio šalis ir konfliktų zonas. Šaliai tiekiamų ginklų grobstymas atsinaujino Rusijai 2014 m. aneksavus Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalį ir promaskvietiškiems separatistams užgrobus du regionus Ukrainos rytuose. Ženevoje įsikūrusio Tarptautinių ir plėtros studijų instituto Šaunamųjų ginklų tyrimo (SAS) duomenimis, 2013–2015 m. buvo pavogta arba pamesta 300 tūkst. lengvųjų ginklų, nuo to laiko atgauta tik 4 tūkstančiai.

SAS nustatė, kad, užuot išgabenus juos į užsienį, kaip buvo 1990-aisiais, dauguma jų pateko į Ukrainos juodąją rinką. „Neišspręstas konfliktas rytinėje šalies dalyje ir bendras nerimas dėl vietos saugumo sąlygų“ gali paaiškinti išaugusį ginklų poreikį tarp paprastų žmonių, sakė SAS tyrėjas Mattas Schroederis. Žvelgiant į ateitį, „surinkti šiuos ginklus ir tinkamai juos utilizuoti būtų didžiulis iššūkis bet kuriai vyriausybei, jau nekalbant apie tokią, kuri susiduria su egzistencine grėsme“, – pridūrė jis.

„Bankų plėšikai su javelinais“

Dar prieš dabartinį konfliktą 2020 m. JAV kariuomenės generalinė inspektorė suabejojo ​​į Ukrainą siunčiamų ginklų stebėjimo lygiu. Annie Shiel iš „Center for Civilians in Conflict“ (Civic) perspėjo, kad „labai trūksta skaidrumo, kokių rizikos mažinimo ar stebėjimo veiksmų ėmėsi JAV ir kitos ginklus į Ukrainą siunčiančios šalys, jei tokių apskritai būta (...) siekiant apsaugoti civilius“. Pagalbos grupė ragina susieti pristatymus su įsipareigojimais žmogaus teisėms ir ginklų sekimu, kai jie jau perduoti.

Kiti ekspertai mano, kad užduotis sekti ginklus konflikto zonose yra visiškai neįmanoma. „Iliuzija manyti, kad karo kontekste iš tikrųjų galima kontroliuoti ten esančius ginklus. Žinome, kad daug ginklų negrįš oficialioms pajėgoms, bet liks regione daugelį metų“, – sakė Nilsas Duquet. „Pažvelkite į Jugoslaviją, ten pasiekta sėkmė, bet šie ginklai vis dar nelegaliai gabenami į visas Europos dalis“, – pridūrė jis, panašius rezultatus prognozuodamas Ukrainai.

Vienas aukšto rango prancūzų karininkas iškėlė galimai baisius padarinius. „Kažin ar mes juoksimės, kai pamatysime bankų plėšikus su javelinais, – sakė jis, turėdamas omenyje JAV prieštankines raketas „Javelin“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.