„Intensyvinsime savo karinį bendradarbiavimą, ypač Baltijos jūros regione ir bendromis pratybomis“, – sakė O. Scholzas, kilus susirūpinimui dėl šių dviejų kandidačių saugumo pereinamuoju stojimo į NATO laikotarpiu.
„Jau dabar aišku, kad mūsų šalis sieja įsipareigojimas teikti viena kitai visokeriopą pagalbą ir paramą abipusei apsaugai“, kaip Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos nares, pridūrė Vokietijos kancleris.
„Abi šalys visuomet gali kliautis mūsų parama, ypač šioje labai ypatingoje situacijoje“, – teigė jis.
Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.
Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pirmadienį patvirtino, kad jos šalis teiks paraišką dėl narystės NATO, praėjus dienai po to, kai tą patį pareiškė Suomija, turinti 1 300 km sieną su Rusija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu pareiškė, kad šis žingsnis „nekelia mums tiesioginės grėsmės,.. tačiau karinės infrastruktūros plėtra šiose teritorijose neabejotinai išprovokuos mūsų atsaką“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį Berlyne vykusiame Aljanso susitikime sakė, kad pereinamuoju laikotarpiu „bus ieškoma būdų, kaip užtikrinti saugumą, be kita ko, didinant NATO buvimą regione“.
„Suomija ir Švedija yra susirūpinusios dėl pereinamojo laikotarpio;.. stengsimės paspartinti šį procesą“, – sakė jis.
