Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘as Michelis pažadėjo pradėti projektą maždaug metų viduryje, įgyvendinant idėją, kurią praėjusią savaitę Europos Parlamento nariams pateikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Pasiūlysiu maždaug vasarą arba po jos surengti konferenciją“, per kurią ES lyderiai ir šalys partnerės „aptartų konkrečias galimybes“, – sakė Ch. Michelis bloko patariamajam Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. „Tikslas – sukurti konvergenciją ir pagilinti operatyvinį bendradarbiavimą, kad būtų sprendžiami bendri iššūkiai, taika, stabilumas ir saugumas mūsų žemyne“, – sakė jis.
Gegužės 9 d. kreipdamasis į Europos Parlamentą, E. Macronas apibūdino Europos „bendriją“, kurios šerdis būtų ES, bet į jos orbitą būtų įtrauktos ir tokios šalys, kaip Ukraina ir Didžioji Britanija. Prancūzijos lyderis, pasisakantis už ES reformas, kad bloko sprendimų priėmimas būtų greitesnis, pristatė tai kaip struktūrą, kuri paskatintų ES ir jos kaimynes glaudžiai bendradarbiauti bendrais klausimais ir galbūt suteiktų joms kai kurių bloko privalumų.
Pasiūlymas pateiktas Ukrainos ir Vakarų Balkanų šalims, kurios tikisi greitai įstoti į ES, pastebint, kad jų siekiai susiduria su procedūrinėmis ir politinėmis kliūtimis. Pasak Jacques'o Delors‘o instituto direktoriaus Sebastieno Maillard‘o, mintį apie tokią bendriją pirmą kartą 1989 m. iškėlė tuometis Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as. Tai buvo vertinama kaip „Europos politinė erdvė už Europos Sąjungos ribų, kuri galėtų būti pirmasis žingsnis įstojimo link arba, atsižvelgiant į šalies pageidavimus, to alternatyva“, sakė S. Maillard‘as.
Ch. Michelis mano, kad ši struktūra galėtų rengti viršūnių susitikimus bent du kartus per metus, o kaimyninių šalių užsienio reikalų ministrai reguliariai susitiktų su ES kolegomis.
