Ukrainos ūkininkai kovoja ne tik dėl savo tautos aprūpinimo maistu, bet ir dėl viso likusio pasaulio. Dėl sutrikusios logistikos didžioji dalis Ukrainos maisto prekių eksporto sustojo, ūkininkai negauna reikiamų pajamų, o tai kelia didelį susirūpinimą ateičiai.
1 500 ha ploto sklype ukrainiečių ūkininkas Grygorijus Tkačenka atkūrinėja savo ūkį.
Kovo pradžioje Rusijos pajėgos jo žemę apšaudė kulkoms ir raketomis „Grad“, sunaikino pastatus, techniką ir pusę gyvulių. Okupantams pagaliau pasitraukus iš šiaurės rytinės Černihivo srities, kur jis augina kukurūzus, bulves ir karves, ten liko tik nuniokojimo pėdsakai.
„Jie daug šaudė į mus, ir mes turėjome daug nesprogusių raketų“, – sakė 54 metų vyras apie tris dienas trukusį rusų puolimą jo kaime Lukaševkoje. Per puolimą žuvo Valentina, šešiasdešimtmetė moteris, kurią jis įdarbino ūkyje.
Pasak trijų vaikų tėvo, rusai užminavo visus jo laukus ir surengė „medžioklę“ prieš karves, kurios dar nebuvo nužudytos raketomis ar skeveldromis. „Tai buvo siaubinga, tiesiog siaubinga“, – sakė jis telefonu, pykdamas ant „laukinių“, kurie taip pat plėšė moteriškus apatinius drabužius iš jo šeimos turto.
Skausminga G.Tkačenkos patirtis kartojasi visoje Ukrainoje – šalyje, kuri įprastais laikais maitino 10 kartų daugiau savo gyventojų, siųsdama laivus su kviečiais, saulėgrąžų aliejumi ir kukurūzais į Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus. Tokios šalys kaip Egiptas, Libanas ir Mauritanija pasikliauja didžiuliu Ukrainos eksportu, kuris sulėtėjo, nes Rusija blokuoja Juodosios jūros uostus.
Dabar, kai Ukrainos ūkininkai tęsia vėluojančią pavasarinę sėją, Rusijos padaryta žala jos maisto produktų gamybos pajėgumams kelia chaosą pasaulio rinkose. Neseniai paskelbtoje bendroje Jungtinių Tautų ir ES ataskaitoje teigiama, kad maisto kainos šoktelėjo į viršų ir sukėlė precedento neturinčią maisto produktų prieinamumo krizę, kuri dar labiau padidins ir taip rekordinį bado lygį pasaulyje.
„Ukraina dabar yra priversta susitelkti į savo piliečių aprūpinimą maistu“, – praėjusią savaitę Lenkijoje vykusiame JT susitikime dėl aprūpinimo maistu sakė Ukrainos diplomatas Markijanas Dmytrasevičius.
Tyčinis Rusijos agresijos nukreipimas prieš ūkius yra ypač žiaurus, nes Ukraina turi turtingiausių žemės ūkio paskirties dirvožemių pasaulyje. Šalį iš šiaurės į pietus ir iš rytų į vakarus kerta itin derlingo juodžemio juosta, tačiau didžioji jos dalis dėl karo dabar nenaudojama.
Apytikriai 10 mln. hektarų – trečdalis visos Ukrainos dirbamos žemės – yra nebedirbama, nes ją užėmė Rusijos kariai arba žemė yra nusėta minų, nesprogusių sviedinių ir apanglėjusių tankų bei kitos karinės technikos liekanų, sakė Ukrainos aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos „Ecoaction“ žemės naudojimo ekspertas Michailas Amosovas.
Jo skaičiavimais, dabar nenaudojama apie 6 ar 7 mln. hektarų derlingo juodžemio. „Jie užminavo viską, ką tik pajėgė ir pareigūnai sako, kad prireiks maždaug nuo trejų iki penkerių metų šiai teritorijai išminuoti“, – sakė M.Amosovas.
„Matau daug ūkininkų, dirbančių su neperšaunamomis liemenėmis, nes būti lauke pavojinga“, – pridūrė jis.
G.Tkačenka teigė, jog rusams pasitraukus jo laukai buvo nusėti nesprogusiais sprogmenimis. „Dauguma techninių dalykų buvo atkurta, tačiau turime problemų dėl minų mūsų laukuose“. - pridėjo jis.
Situacija dar stabili
Nepaisant to, kad prasidėjus karui Ukrainos ūkininkams sunkiai sekėsi apsirūpinti svarbiausiais ištekliais – nuo degalų iki trąšų ir sėklų, – šį pavasarį jiems pavyko pasėti kukurūzus, saulėgrąžas ir sojos pupeles; dauguma vertinimų rodo, kad galima apsėti apie 70 proc. praėjusių metų ploto.
„Dar prieš penkias ar šešias savaites ... mes apskaičiavome, kad ūkininkai galės apsėti tik 30 ar 40 proc. pasėlių ploto“, – sakė Ukrainos nacionalinio agrarinio forumo, skėtinės žemdirbių organizacijos, direktorė Marija Dudikh.
Tačiau ar jie galės nuimti derlių, kaip įprasta, vėliau šiais metais, jau kitas klausimas. Virš kviečių, kuriuos ūkininkai prižiūrėjo nuo praėjusios žiemos, vis dar tvyro grėsmė.
„Galbūt po trijų mėnesių, kai bus derliaus nuėmimo laikotarpis, rusai užpuls ir pavogs visą šį derlių ir grūdus“, – sakė M.Dudikh.
Kijevas mano, kad Rusija iš kontroliuojamų teritorijų jau pavogė apie 400 000 tonų maisto produktų, o pranešimai rodo, kad ji bando juos eksportuoti į savo politines sąjungininkes, pavyzdžiui, Siriją.
„Rusijos kariškiai pradėjo išvežti mūsų grūdus ir saulėgrąžų aliejų iš laikinai okupuotos teritorijos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporožės srityse“, – JT konferencijoje sakė Ukrainos diplomatas M.Dmytrasevičius.
JAV žemės ūkio departamentas prognozuoja, kad 2022–23 derliaus metais kviečių gamyba Ukrainoje sumažės iki 21,5 mln. metrinių tonų, palyginti su 33 mln. tonų prieš metus.
Taip pat pirminiai ženklai rodo, jog derlingi pietiniai Chersono ir Zaporožės regionai dėl ten vykusių sunkių kovų šiemet galės tiekti mažiau šalyje užaugintų agurkų, kopūstų, pomidorų ir arbūzų.
„Situacija nėra kritinė, bet mums reikia šių daržovių bei vaisių, kad galėtume sveikai maitintis, o smulkieji ūkininkai buvo pagrindiniai jų augintojai“, – sakė M.Amosovas.
Net jei Rusija negaus žieminių grūdų, kuriuos reikės nuimti liepą ir rugpjūtį, jie gali paprasčiausiai supūti, nes nebus kur jų sandėliuoti. Rusija nusitaikė į vadinamuosius „elevatorius“, kurie yra milžiniški bokštai grūdams laikyti. „Problema ta, kad jie negalės sandėliuoti atvežamų naujų grūdų“, – aiškino Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos vyriausiasis ekonomistas Máximo Torero.
Tačiau gresiančią sandėliavimo ir kainų krizę visų pirma lemia tai, kad Rusija toliau blokuoja Juodąją jūrą, per kurią iki karo iš Ukrainos išplaukdavo 90 proc. pagrindinių maisto produktų.
Ukrainoje įstrigo apie 24 mln. metrinių tonų kviečių ir kukurūzų, kurių negalima eksportuoti. „Jei tai iškils į viešumą, kainos gerokai sumažės“, – sakė M.Torero.
ES nori išspręsti sudėtingus logistinius sunkumus, stabdančius eksporto iš sausumos plėtrą, tačiau kol tai nepagerės, kyla reali finansinio žlugimo grėsmė vis dar dirbantiems ūkininkams, nes jų pajamos priklauso nuo prekybininkų.
„Pagrindinė problema yra pinigai“, – sakė G.Tkačenka. „Turime pakankamai laiko atstatyti stogus derliui saugoti, tačiau svarbiausia – surinkti finansus.“
„Aš atstatysiu savo ūkį, – pažadėjo G.Tkačenka. – Jis bus daug geresnis net už tą, kuris buvo prieš karą. Antrą kartą jie čia nebeateis“.
Parengta pagal „POLITICO“ inf.
