Bataliono „Azov“ vadui Denisui Prokopenko pavyko trumpam paskambinti savo žmonai Katerinai, kuri vėliau pasakojo, jog prieš belaisvius nebuvo smurtaujama. Tiesa, nebuvo aišku, ar ukrainietis pokalbio metu galėjo laisvai kalbėti.
„Jis pasakė, kad jam viskas gerai, ir paklausė, kaip aš jaučiuosi, – dienraščiui „Guardian“ teigė Kateryna Prokopenko. – Iš kitų šaltinių girdėjau, kad sąlygos daugiau ar mažiau patenkinamos.“
Praėjusią savaitę Rusijos pajėgoms perėmus plieno gamyklos „Azovstal“ kontrolę, mažiausiai 1 000 ukrainiečių kovotojų, įskaitant bataliono „Azov“ narius, buvo perkelti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.
Batalionas „Azov“ atliko pagrindinį vaidmenį propagandinėje Rusijos istorijoje pateisinant savo invaziją, kuri iš pradžių buvo pradėta siekiant tariamo „denacifikacijos“ tikslo.
Po patekimo į nelaisvę, Kijevo pareigūnai pasiūlė, kad jie galėtų būti iškeisti į kalinius, tačiau kai kurie Rusijos pareigūnai ragino juos teisti ar net sušaudyti dėl kaltinimų „terorizmu“.
„Jie maitinami, jiems duodama vandens. Sąlygos atitinka reikalavimus ir per šį trumpą laikotarpį prieš juos nebuvo smurtaujama, – nurodė Kateryna Prokopenko. – Kas bus toliau, žinoma, nežinome, bet šiuo metu situaciją kontroliuoja trečiosios šalys – JT ir Raudonasis Kryžius.“
Dauguma sužeistų „Azov“ kovotojų laikomi kalėjime Olenivkoje, kaime Rusijos okupuotame Donecke, tačiau mažesnė grupė sunkiai sužeistų kovotojų yra ligoninėje Novoazovsko mieste, taip pat Rusijos okupuotame Donecke. K.Prokopenko sakė, kad, jos žiniomis, nė vienas kovotojas nebuvo išvežtas į Rusiją.
Kateryna Prokopenko įsteigė nepriklausomą organizaciją, kuri vykdo paramos kampaniją už „Azovstal“ kovotojus, tarp kurių taip pat yra Ukrainos pasieniečių ir Ukrainos saugumo tarnybų narių.
„Organizacijos tikslas – organizuoti kassavaitinius pokalbius su nelaisvėje laikomais asmenimis, paneigti rusų klastotes apie mūsų vaikinus, užtikrinti, kad jų sąlygos išliktų patenkinamos – lova, vaistai, vanduo ir maistas, ir agituoti už greitą jų paleidimą“, – aiškino ukrainietė.
