Praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Joe Bideno vizitų Japonijoje ir Pietų Korėjoje, per kuriuos jis siekė sutvirtinti svarbius aljansus Azijoje, A. Blinkenas pasakys nekantriai laukiamą kalbą, kuri pristatoma kaip kol kas išsamiausias dabartinės administracijos pareiškimas dėl Kinijos.
Pasak pareigūnų, šios kalbos tonas sudarys ryškų kontrastą konfrontacinei J. Bideno pirmtako Donaldo Trumpo politikai. A. Blinkenas nekalbės apie plataus masto pasaulinį konfliktą ir neprašys valstybių atsiriboti nuo Kinijos.
„Kalbama ne apie naują Šaltąjį karą, ne apie pasaulio padalijimą į griežtus ideologinius blokus“, – sakė vienas aukšto rango pareigūnas, paprašytas apžvelgti būsimą A. Blinkeno kalbą.
„Kalbama ne apie galios sulaikymą. Kalbama apie tai, kad reikia palaikyti ir, kas ne mažiau svarbu, atgaivinti tarptautinę tvarką taip, kad būtų apsaugoti pagrindiniai principai, kurie dešimtmečius užtikrino taiką bei klestėjimą, ir, tiesą sakant, sudarė sąlygas įspūdingam Kinijos iškilimui“, – sakė pareigūnas.
Baltieji rūmai ilgai svarstė, ar šią kalbą turėtų sakyti J. Bidenas, tačiau galiausiai buvo nuspręsta patikėti šią užduotį A. Blinkenui, administracijai siekiant toliau konkuruoti su Kinija, bet tuo pat metu ir sumažinti įtampą.
A. Blinkenas turėjo pasakyti šią kalbą gegužės pradžioje George'o Washingtono universitete, Azijos draugijos organizuotame renginyje, tačiau turėjo ją atidėti, kai jam buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija.
Atsitraukimas nuo Rusijos
A. Blinkeno kalba, J. Bideno kelione ir pirmuoju aukščiausiojo lygio susitikimu su Pietryčių Azijos lyderiais Vašingtone gegužės pradžioje siekiama parodyti, kad Jungtinės Valstijos ir toliau yra sutelkusios savo dėmesį į Aziją, kuri nuo šios administracijos darbo pradžios buvo laikoma prioritetine kryptimi, nepaisant kelių mėnesių konfrontacijos su Rusija dėl jos invazijos į Ukrainą.
JAV laikosi nuomonės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelia „ūmią, tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai, o pasipriešinimas jam siunčia dar tvirtesnę žinią, kad taisyklių reikia laikytis, sakė anonimiškai kalbėjęs pareigūnas.
„Kinija yra ta šalis, kuri turi ketinimų, taip pat ekonominių, technologinių, karinių ir diplomatinių priemonių plėtoti kitokią tarptautinės tvarkos viziją“, – sakė pareigūnas.
J. Bideno administracija ne kartą kalbėjo apie spaudimą Kinijai laikytis nustatytų taisyklių, įskaitant konfliktus dėl ginčytinų Pietų Kinijos jūrų teritorijų ir prekybos. Be to, Jungtinės Valstijos kaltina Kiniją dėl amerikiečių intelektinės nuosavybės vagysčių.
J. Bidenas siekia suvienyti sąjungininkus, Kinijai stiprinant savo galias. Tokijuje jis pristatė Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo programą, koordinuojančią prekybos politiką visame regione.
J. Bideno administracija taip pat pradėjo bendrą forumą su Europos Sąjunga technologinių standartų kūrimui, siekdama neleisti Kinijai dominuoti XXI amžiuje, jai sparčiai vystantis dirbtinio intelekto srityje.
A. Blinkenas turėtų išreikšti paramą bendradarbiavimui su Kinija tam tikrose srityse, tokiose kaip klimato kaita, kuriose toks bendradarbiavimas būtų įmanomas.
Tačiau JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas taip pat neturėtų vengti paliesti žmogaus teisių klausimų. Jis turėtų pakartoti JAV poziciją, kad Pekinas vykdo daugiausia musulmoniškos uigūrų etninės mažumos genocidą „perauklėjimo stovyklose“.
Ši kalba buvo paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai J. Bidenas sukėlė bangas Tokijuje vykusioje spaudos konferencijoje pareiškęs, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios ginti Taivaną – savivaldą turinčią demokratiją, į kurią kėsinasi Pekinas – karine jėga.
Pasak pareigūnų, A. Blinkenas turėtų pakartoti vėliau J. Bideno pasakytus žodžius, kad jis nenukrypsta nuo ilgalaikės JAV politikos Taivano atžvilgiu.
Jungtinės Valstijos 1979-aisiais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi ir pripažino Pekiną. Tačiau jos teikia Taivanui ginklų savigynai ir sąmoningai neatskleidžia, ar įsikištų panaudodamas karinę jėgą invazijos atveju.
