Danija balsuos dėl prisijungimo prie ES bendros gynybos politikos

Danija, 30 metų nedalyvaujanti Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje, trečiadienį referendume balsuos, ar po Rusijos invazijos į Ukrainą reikia atsisakyti tokios pozicijos.

Mette Frederiksen.<br>AP/Scanpix nuotr.
Mette Frederiksen.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 31, 2022, 2:43 PM

Daugiau kaip 65 proc. šalies rinkėjų, kurių yra iš viso 4,3 mln., turėtų balsuoti už šios išimties panaikinimą, sekmadienį parodė vėliausia visuomenės apklausa.

Tačiau analitikų prognozės atsargios, nes tikimasi mažo rinkėjų aktyvumo šalyje, dažniai sakydavusioje „ne“ didesnei ES integracijai. Praėjusį kartą toks „ne“ buvo pareikštas 2015-aisiais.

„Visuomet, kai tik vyksta balsavimas, privalome balsuoti“, – sekmadienį per paskutinius televizinius referendumo kampanijos debatus ragino premjerė Mette Frederiksen.

„Visa širdimi tikiu, kad turime balsuoti „taip“. Tokiu metu, kai turime kovoti už saugumą Europoje, mums reikia labiau vienytis su savo kaimynais“, – sakė ji.

Danija ES narė yra nuo 1973 metų, bet 1992-aisiais nesutiko perduoti daugiau galių Briuseliui, kai 50,7 proc. danų atmetė šiuolaikinę ES įteisinusią Mastrichto sutartį. Pastarajai buvo pritarta tik po metų, kai po derybų Kopenhagai buvo patvirtintos išimtys keturiose suvereniose srityse: dėl bendros valiutos euro, kurį Danija atmetė per referendumą 2000 metais, teisingumo ir policijos reikalų, gynybos ir ES pilietybės.

Ukraina – pagrindinė priežastis“

Galimybę taikyti išimtį bendros gynybos politikos klausimais reiškia, kad ši Skandinavijos šalis, viena iš NATO steigėjų, nedalyvauja bloko užsienio politikoje, susijusioje su gynybos sritimi, taip pat nesiunčia savo pajėgų į ES karines misijas.

Danija yra vienintelė valstybė narė, išsiderėjusi išimtį dėl gynybos, nors Malta faktiškai irgi lieka už NATO ribų. Analitinio centro „Europa“ duomenimis, per 29 metus Kopenhaga 235 kartus pasinaudojo jau suteikta galimybe.

Danų premjerė M. Frederiksen paskelbė apie referendumą praėjus vos dviem savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą ir pasiekusi atitinkamą susitarimą su dauguma Folketingo (parlamento) partijų.

Ji taip pat pristatė planus iki 2033 metų padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, kad jos atitiktų narystės NATO reikalavimus.

„Tai buvo didelė staigmena“, – sakė „Europa“ direktorė Lykke Friis.

„Daugelį pastarųjų metų niekas nė negalvojo, kad vyriausybė surengs nacionalinį referendumą dėl gynybos [politikos] išimties“, – pridūrė ji.

„Nėra abejonių, kad Ukraina – pagrindinė priežastis, paskatinusi surengti referendumą“, – pabrėžė analitinio centro vadovė.

Berlyno pareiškimas, kad Vokietija keičia dešimtmečius vykdytą gynybos politiką ir masiškai didina savo karines išlaidas, taip pat padarė didelį poveikį Danijos sprendimui, nurodė L. Friis.

Vokietija kartu su Jungtinėmis Valstijomis yra glaudžiausia Kopenhagos sąjungininkė.

„NATO pakanka“

11 iš 14 Danijos partijų, turinčių daugiau kaip tris ketvirtadalius vietų parlamente, ragina rinkėjus balsuoti už išimties atsisakymą.

Tuo metu dvi ultradešiniosios euroskeptiškos partijos – Danijos liaudies partija ir „Naujoji dešinė“ – bei kraštutinių kairiųjų partija „Vienybės sąrašas“ kviečia danus pasakyti „ne“.

Vienas iš pagrindinių šių jėgų argumentų yra tas, kad bendra Europos gynyba turėtų būti palaikoma NATO sąskaita, nes Vakarų karinis aljansas yra Danijos gynybos ramstis nuo pat jo įkūrimo 1949 metais.

„NATO yra Danijos saugumo garantas. Būtų visiškai kitaip, jei tai būtų sprendžiama Briuselyje“, – per sekmadienį vykusius debatus pareiškė Danijos liaudies partijos vadovas Mortenas Messerschmidtas.

Kadangi Suomija ir Švedija neseniai atsisakė ne vieną dešimtmetį vykdytos neutralumo politikos ir pateikė stojimo į NATO paraiškas, o Danija rengia referendumą, visos trys kaimyninės Šiaurės valstybės staiga gali atsidurti padėtyje, kai jos tiek turės narystę Vakarų aljanse, tiek aktyviai dalyvaus Europos gynybos politikoje.

Referendumo rezultatai turėtų būti paskelbti trečiadienį apie 23 val. vietos (24 val. Lietuvos) laiku.

Danijos autonominės teritorijos – ES nepriklausanti Grenlandija ir Farerų salos – plebiscite nedalyvauja.

2015 metų gruodį danai nubalsavo prieš glaudesnį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga teisėtvarkos ir saugumo klausimais, baimindamiesi prarasti suverenitetą imigracijos srityje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.