Teisėjų nuomone, nėra jokių požymių, kad tuomet buvo padarytas koks nors nusikaltimas.
Taneras Kilicas buvo sulaikytas 2017 metų birželį dėl įtariamų ryšių su JAV gyvenančiu pamokslininku Fethullah Gulenu, kurį Turkija kaltina nesėkmingomis pastangomis 2016 metais nuversti prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybę.
T. Kilicas buvo paleistas 2018 metų rugpjūtį, tačiau 2020-ųjų liepą jis buvo pripažintas kaltu dėl priklausymo teroristinei grupuotei. Teismas nuteisė jį kalėti šešerius metus ir tris mėnesius. T. Kilicas, kuris šiuo metu nėra suimtas, nuosprendį apskundė.
Naujausiame Turkijai nepalankiame EŽTT sprendime nurodoma, kad jo ikiteisminis sulaikymas buvo „neteisėtas ir savavališkas“. Be to, nutarė teismas, nebuvo „jokio pagrįsto įtarimo, kad T. Kilicas padarė nusikaltimą“.
Kolegijos nuosprendžiui vienbalsiai pritarė septyni teisėjai, įskaitant turkę Saadet Yuksel.
Teismas nurodė, kad sulaikant T. Kilicą buvo keturiais aspektais pažeista Europos žmogaus teisių konvencija. EŽTT užtikrina šios konvencijos vykdymą, o šio dokumento privalo laikytis visos 46 Europos Tarybos valstybės narės.
„Šis ilgai lauktas Europos Teismo sprendimas patvirtina tai, ką žinojome nuo pat pradžių – kad iš Tanero Kilico buvo savavališkai atimta laisvė, kai jis buvo įkalintas griežto režimo kalėjime pagal sufabrikuotus kaltinimus“, – pareiškė „Amnesty International“ Europos skyriaus direktorius Nilas Muižniekas.
Jis paragino „panaikinti“ nuosprendį ir įspėjo, kad jei Turkijos kasacinis teismas jį patvirtins, T. Kilicui grėstų dar pustrečių metų nelaisvės.
Minima nutartis yra vėliausias Turkijai nepalankus EŽTT sprendimas. Po 2016 metų nesėkmingo perversmo, nulėmusio beprecedentes represijas prieš R. T. Erdogano oponentus, šalyje tebetvyro susirūpinimas dėl žodžio laisvės.
Europos Taryba yra inicijavusi drausminę procedūrą prieš Ankarą dėl jos atsisakymo paleisti filantropą Osmaną Kavalą, nepaisant EŽTT sprendimo. Tokių veiksmų pagrindinė žemyno žmogaus teisių institucija ėmėsi vos antrą kartą istorijoje.
