Aukšto rango JAV pareigūnai: Rusijos kariuomenė nepasimokė iš savo klaidų ir Rytų Ukrainoje

Po tris mėnesius trukusio karo nualinta ir demoralizuota Rusijos kariuomenė, siekdama užimti Rytų Ukrainos teritoriją, daro tas pačias klaidas, dėl kurių ji buvo priversta atsisakyti siekio užimti visą šalį, teigia aukšto rango JAV pareigūnai.

Lloydas J. Austinas III.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Lloydas J. Austinas III.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Azovstal gynėjai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Azovstal gynėjai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Donbaso regionas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Donbaso regionas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rusijos kariai siunčiami į pragaištį.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Rusijos kariai siunčiami į pragaištį.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 4, 2022, 1:15 PM

Nors Rusijos kariai užima teritorijas, Pentagono pareigūnas sakė, kad jų „lėtas ir inkrementalus“ tempas juos nuvargino, o bendra kariuomenės kovinė galia sumažėjo maždaug 20 proc. Nuo karo pradžios Rusija neteko 1 000 tankų, praėjusią savaitę pareiškė aukšto rango Pentagono pareigūnas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandžio mėn. paskyrė naują vadą, generolą Aleksandrą Dvornikovą. Šis sprendimas buvo plačiai vertinamas kaip pripažinimas, jog pirminis Rusijos karo planas žlugo.

Netrukus po atvykimo generolas A.Dvornikovas bandė priversti išsibarsčiusius oro ir sausumos dalinius koordinuoti savo atakas, teigė amerikiečių pareigūnai. Tačiau per pastarąsias dvi savaites jo niekas nematė, todėl kai kurie pareigūnai spėliojo, ar jis tebevadovauja karo veiksmams.

Be to, Rusijos pilotai ir toliau elgiasi vengdami rizikos, kaip ir pirmosiomis karo savaitėmis: kerta sieną tam, kad surengtų smūgius, ir greitai grįžta į Rusijos teritoriją, užuot pasilikę Ukrainos oro erdvėje. Dėl to, pasak pareigūnų, Rusija vis dar nėra įgijusi pranašumo ore.

Rusijos kariuomenė padarė tam tikrą pažangą rytuose, kur sutelkta kovinė galia ir sutrumpėjusios tiekimo linijos padėjo jos pajėgoms pastarosiomis dienomis kovoti intensyviuose mūšiuose. Po trijų kruvinų mėnesių gegužės viduryje Rusija galiausiai užėmė Mariupolį, taip galėdama nutiesti sausumos tiltą iš Rusijos kontroliuojamo Krymo pusiasalio į pietus.

Rusija šešias savaites bombardavo Charkovo miestą, kuriame kadaise gyveno 1,5 mln. žmonių, kol kariuomenė jį galiausiai apsupo.

Tačiau gegužės 13 d. miesto kontrolė vėl pasikeitė. „Rusai trumpam užėmė Charkovą; ukrainiečiai kontratakavo ir atkovojo Charkovą“, – praėjusią savaitę spaudos konferencijoje Pentagone sakė gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas III.

„Matėme, kad mūšio lauke jie veikė labai lėtai ir nesėkmingai“. – pridūrė jis.

Ukraina dabar stumia Rusijos karius į šiaurę ir rytus nuo Charkovo, „kai kuriais atvejais iki pat Rusijos“, – sakė į atsargą išėjęs generolas Philipas Breedlove'as, buvęs vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas.

„Taigi dabar ukrainiečiai grasina atkirsti Rusijos tiekimo linijas ir stumia savo pajėgas į užnugarį“. – pridėjo jis.

Nutraukus Rusijos tiekimo linijas į rytus nuo Charkovo, okupantai atsidurtų tokioje pačioje padėtyje, kokioje buvo po jų žygio į Ukrainos sostinę Kijevą karo pradžioje. Ukrainiečių daliniai, turintys prieštankinių raketų „Javelin“, atrėmė rusų karius, kai kelių kilometrų ilgio rusų kolonos netoli Kijevo nustojo judėti į priekį. Invazija įstrigo, o tūkstančiai Rusijos karių žuvo arba buvo sužeisti. Po to, Rusija savo misiją nukreipė į rytus.

Pirmosiomis karo savaitėmis Rusija vadovavo savo karinei kampanijai iš Maskvos, neturėdama centrinio karo vado vietoje, kuris būtų galėjęs atlikti nurodymus mūšio lauke, teigė amerikiečių ir kitų Vakarų pareigūnai. Balandžio pradžioje, paaiškėjus Rusijos logistikos ir moralinėms problemoms, V.Putinas paskyrė generolą A.Dvornikovą vadovauti karo veiksmų koordinavimui.

Generolas A.Dvornikovas atvyko su bauginančiu gyvenimo aprašymu. Karjerą jis pradėjo 1982 m. būrio vadu, o vėliau dalyvavo žiauriame antrajame Rusijos kare Čečėnijoje. Maskva jį taip pat siuntė į Siriją, kur jo vadovaujamos pajėgos buvo apkaltintos šaudžiusios į civilius gyventojus.

Ukrainoje jis įvedė veiksmingesnį procesą. Rusijos pilotai pradėjo koordinuoti veiksmus su sausumos pajėgomis, siekiančiomis panašaus tikslo rytiniame Donbaso regione, o Rusijos daliniai tarpusavyje kalbėjosi apie bendrus tikslus.

Tačiau invazija rytuose „vyksta panašiai kaip ir vakaruose, nes jie nesugebėjo pakeisti Rusijos kariuomenės pobūdžio“, – sakė vyresnysis mokslinis bendradarbis ir Amerikos verslo instituto kritinių grėsmių projekto direktorius Frederikas Kaganas.

„Rusijos kariuomenėje yra tam tikrų gilių trūkumų, kurių jie negalėjo ištaisyti per kelias pastarąsias savaites, net jei ir būtų bandę. Šie trūkumai yra per daug fundamentaliai gilūs“ – teigė F.Kaganas.

Pentagono pareigūnai teigė, kad svarbiausia problema yra tai, kad Rusijos kariuomenėje nėra savarankiškai mąstyti galinčio karininkų korpuso. Amerikiečių kariai turi seržantus, būrių vadus ir kapralus, kuriems duodamos užduotys ir gairės, o jie patys jas vykdo savo nuožiūra.

Tačiau Rusijos kariuomenė vadovaujasi sovietinio stiliaus doktrininiu metodu, pagal kurį žemiausios grandies kariai nėra įgalioti nurodyti strategijos trūkumų, kurie turėtų būti akivaizdūs, arba daryti pataisas.

Ukrainiečiai, septynerius metus treniravęsi kartu su Jungtinių Valstijų ir kitų NATO šalių kariais, vadovaujasi labiau vakarietišku metodu ir įrodė, kad itin vikriai prisitaiko prie aplinkybių.

Dviejų savaičių kovos pertrauka po to, kai Rusijos kariuomenė pasidavė kovai dėl Kijevo, buvo nepakankamai ilga, kad būtų galima apversti kampaniją, net ir turint ribotesnį tikslą, aiškino generolas P.Breedlove'as. Generolo Dvornikovo „nauja taktika, vadovavimo ir kontrolės pertvarkymas, kad būtų sutelktas sprendimus priimantis asmuo – visa tai buvo teisinga arba tinkama“, – sakė jis.

Tačiau generolas P.Breedlove'as pridūrė: „Netgi mūsų kariuomenei būtų sunku persitvarkyti, atsinaujinti ir reorganizuotis per dvi savaites po to, kai gavo tokį stiprų smūgį. Generolui Dvornikovui perėmus valdymą, pajėgos buvo per greitai sugrąžintos į mūšį. Realu, jog toks sprendimas turėjo būti priimtas iš Maskvos“.

Atnaujinusi puolimą Donbase, Rusija miestus ir kaimus apšaudė artilerijos ugnimi. Tačiau po to kariai nepradėjo jokios ilgalaikės invazijos, kuri būtina, jei jie nori išlaikyti teritoriją, kurią bando sulyginti su žeme, aiškina kariuomenės pareigūnai. Tai reiškia, kad Rusija gali susidurti su sunkumais siekdama išlaikyti laimėjimus, kaip tai atsitiko Charkove.

Buvusi vyresnioji Pentagono pareigūnė Ukrainai ir Rusijai B.Obamos administracijoje Evelyn Farkas pareiškė, kad V.Putinas vis dar per daug įsitraukęs į kovą.

„Nuolat girdime pranešimus apie tai, kad Putinas vis labiau įsitraukia, – sakė E.Farkas, kuri dabar yra McCain instituto vykdomoji direktorė. Žinome, kad jei prezidentai kišasi į taikinių parinkimą ir operacinius karinius sprendimus, tai yra receptas katastrofai.“

Parengta pagal „The New York Times“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.