J. Stoltenbergas, šią savaitę apsilankęs Vašingtone, vėlai penktadienį per „Twitter“ parašė, kad ten susitiko su Suomijos premjere Sanna Marin ir aptarė „būtinybę reaguoti į Turkijos susirūpinimą ir žengti į priekį“, svarstant Helsinkio ir Stokholmo pateiktas paraiškas priimti į NATO.
Rusijos karas Ukrainoje paskatino šias Šiaurės šalis apsispręsti stoti į Aljansą, bet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Suomiją ir Švediją remiant kurdų kovotojus, kuriuos Ankara laiko teroristais.
J. Stoltenbergas sakė, kad jo naujausias pokalbis telefonu su R. T. Erdoganu buvo „konstruktyvus“. Jis vadino Turkiją „vertinga sąjungininke“ ir gyrė jos pastangas užtikrinti susitarimą, kuris leistų saugiai gabenti Ukrainos eksportuojamus grūdus, dėl Rusijos invazijos iškilus pasaulinio maisto stygiaus grėsmei. Savo paskyroje „Twitter“, J. Stoltenbergas rašė, kad tęs savo dialogą su R. T. Erdoganu, bet daugiau detalių nepateikė.
R. T. Erdogano kanceliarija savo ruožtu paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, kad prezidentas dar kartą pabrėžė, jog Švedija ir Suomija privalo „aiškiai parodyti, jog jos liovėsi remti terorizmą“, atšaukti Turkijai taikomus su gynybos sektoriumi susijusius eksporto suvaržymus ir pademonstruoti esančios „pasiruošusios būti solidarios su Aljansu“.
Švedija, Suomija ir kitos šalys apribojo ginkluotės prekybą su Turkiją, kai Ankara 2019 metais pasiuntė savo pajėgas į šiaurės Siriją.
Apie NATO vadovo naujausias diplomatines pastangas buvo pranešta ruošiantis kitą savaitę Briuselyje turinčiam įvykti Švedijos, Suomijos ir Turkijos aukšto rango pareigūnų susitikimui, per kurį toliau būtų diskutuojama apie Ankaros nepritarimą Šiaurės šalių stojimui į bloką.
