Minint žurnalistų dieną Ukrainoje: „Mes padedame Ukrainai atsilaikyti prieš šią invaziją“

Birželio 6-ąją, minint žurnalistų dieną Ukrainoje, skaičiuojama, kad nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios žuvo jau 32 žurnalistai, kaip praneša Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerija. Prasidėjus karui, žurnalistai Ukrainoje atsidūrė vienos didžiausios pasaulio istorijos centre – per naktį jie tapo karo korespondentais.

„Associated Press“ fotografė rodo į dūmus, kylančius po oro antskrydžio prieš gimdymo namus Mariupolyje, Ukrainoje, 2022 m. kovo 9 d.<br>AP/Scanpix nuotr.
„Associated Press“ fotografė rodo į dūmus, kylančius po oro antskrydžio prieš gimdymo namus Mariupolyje, Ukrainoje, 2022 m. kovo 9 d.<br>AP/Scanpix nuotr.
„Babel.ua“ žurnalistų darbas iš bunkerio. Daugeliui Ukrainos žurnalistų karo pradžioje teko persikelti į bombų slėptuves.<br>„Babel.ua“ nuotr.
„Babel.ua“ žurnalistų darbas iš bunkerio. Daugeliui Ukrainos žurnalistų karo pradžioje teko persikelti į bombų slėptuves.<br>„Babel.ua“ nuotr.
„Babel.ua“ žurnalistų darbo ypatumai pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais.<br>„Babel.ua“ nuotr.
„Babel.ua“ žurnalistų darbo ypatumai pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais.<br>„Babel.ua“ nuotr.
„Babel.ua“ žurnalistas Anton Semyzhenko.<br>„Babel.ua“ nuotr.
„Babel.ua“ žurnalistas Anton Semyzhenko.<br>„Babel.ua“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 6, 2022, 8:16 PM, atnaujinta Jun 6, 2022, 9:18 PM

Rusijos invazijos pradžioje daugeliui Ukrainos žurnalistų teko prisitaikyti prie naujų sąlygų, kurias sukūrė šis karas – vieniems dėl saugumo teko palikti šalį, kitiems dėl gresiančių priešo oro atakų persikelti ir dirbti iš bunkerio ar visiškai pakeisti savo interesų lauką. Pasak Ukrainos naujienų agentūros „Babel.ua“ žurnalisto Anton Semyzhenko, dabar net interneto svetainės apie kiną ir klasikinę muziką vienaip ar kitaip nušviečia karą ar Ukrainos pasipriešinimą.

„Jie rašo apie filmus, kuriuose nupiešiami Rusijos ir Ukrainos santykiai, arba apie giliai įsišaknijusias ukrainiečių klasikinės muzikos tradicijas“, – teigė žurnalistas. – Pasikeitė ir kai kurios radijo stotys. Be patriotinių dainų dabar jos transliuoja informaciją apie tai, ko reikia įvairių Ukrainos kariuomenės dalinių savanoriams. Dėl to jų poreikiai patenkinami greičiau: yra dešimtys tūkstančių radijo klausytojų, norinčių padėti.“

Daugeliui žurnalistų Ukrainoje kiekvieną dieną gresia pavojus – ypač tiems, kurie tiesiogiai praneša iš įvykio vietos susimaišydami su ginkluotomis pajėgomis ir civiliais gyventojais, arba tiems, kurie per ilgai užsibūna vienoje vietoje. Tokiu atveju jie tampa potencialiais Rusijos artilerijos ir snaiperių taikiniais. Fotografai ir vaizdo operatoriai yra ypač pažeidžiami, nes jiems reikia prieiti iš arti, kad galėtų tinkamai fotografuoti.

Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministro Oleksandro Tkačenkos teigimu šių metų žurnalisto diena Ukrainoje su sielvarto atspalviu. „Netekome 32 žurnalistų. Per aštuonerius karo metus mes praradome dar daugiau. Mūsų informacinio fronto priešakinės linijos karių atminimas liks gyvas amžiams.“

Norėdami nušviesti karą, žurnalistai dažnai atsiduria kryžkelėje tarp istorijos, kurią nori papasakoti ir saugumo. Norėdamos užtikrinti žurnalistų saugumą, kai kurios žiniasklaidos teisių ir paramos grupės įsteigė informacijos ir mokymo centrus, kur svarbiausias dėmesys skiriamas fizinio pavojaus rizikai. Vienas iš pavyzdžių – Londone įsikūręs „Frontline Club“, kuris balandžio mėnesį atidarė centrą Lvove, vakarų Ukrainoje, skirtas apmokyti konfliktą nušviečiančius žurnalistus.

Anot „Babel.ua“ žurnalisto, jau nuo 2014 metų – visus 8 metus buvo plačiai prieinami įvairūs saugumo mokymai: „Buvo daugybė kursų pradedant fiziniu saugumu ir baigiant skaitmenine apsauga bei emociniu pasirengimu. Taip pat pirmosios parengties mokymų: kaip elgtis karo zonoje, kaip suteikti skubią pagalbą. Skamba tragiškai ironiškai, bet tai, kad karas faktiškai prasidėjo 2014 m., dabar labai padeda“.

Beveik visi karo korespondentai susiduria su sunkumais derindami saugumą ir darbo reikalavimus, tačiau Ukrainos žurnalistams, kurie suprato, kad neturi kito pasirinkimo, šis išpuolis prieš jų pačių šalį yra stipriausia varomoji jėga, neleidžianti sustoti.

„Tai prasmės jausmas. Teikdami kokybišką informaciją ukrainiečiams ir pasauliui, mes padedame Ukrainai atsilaikyti prieš šią invaziją. Šis jausmas dabar labai svarbus, nes ne visos profesijos pritaikomos karo režimu, – nurodė ukrainiečių žurnalistas A.Semyzhenko.

Pavojai, kylantys teikiant pranešimus aktyviai puolamose teritorijose, kartu su plačiai paplitusia dezinformacija ir aktyvia propaganda, kuria siekiama užgožti tikrovę ir paveikti moralę, stipriai apsunkino žurnalistų darbą tikrinant informaciją.

„Yra labai daug įvairių tinklaraštininkų ir komentatorių, kurie plačiai išpopuliarėjo, nes daugelis ukrainiečių nori greitos ir pageidautina – optimistiškai nuteikiančios informacijos, – nurodė žurnalistas. – Kalbant apie kibernetines atakas prieš internetinę žiniasklaidą, Rusijos programišiai dažniausiai daro paskirstytos paslaugos trikdymo atakas (DDoS), tačiau pagrindinės Ukrainos žiniasklaidos priemonės yra nuo jų apsaugotos“.

Tačiau kalbėdamas apie socialinių tinklų vaidmenį ir galimą riziką šiame konflikte, „Babel.ua“ žurnalistas nurodė, kad „nauda čia daug didesnė nei rizika – bent kol kas“. „Susirašinėjimo programėlė „Telegram“ tapo pagrindiniu operatyvinės informacijos apie karą šaltiniu, naudojama ir pageidaujama bendravimo priemone tarp valdžios pareigūnų ir kitų valdžios institucijų“, – nurodė jis.

„Šiame kare, iš tikrųjų, yra informacijos „kraujo sistema“. Jos dėka visų lygių žmonės greičiau priima svarbius sprendimus. Svarbiausia čia – netikėti nepatikrintais šaltiniais.“ – nurodė A.Semyzhenko. – Tai tikriausiai pirmas didelio karo atvejis, kuris yra toks viešas ir vyksta taip realiu laiku. Visi tikimės, kad viešumas padės greičiau jį užbaigti“.

Pirmadienį minint žurnalistų dieną Ukrainoje, šalies kultūros ir informacinės politikos ministras Oleksandras Tkačenka taip pat pabrėžė, kad žurnalistų vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą yra neįkainojamas: „Kaip ir jūsų atsakomybė, jūsų pasiaukojimas, atkaklumas ir drąsa“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.