„Vokietija yra viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų karine prasme, turbūt, gal tik Jungtinės Amerikos Valstijos teikia didesnę paramą, bet Vokietija tikrai teikia labai didelę paramą Ukrainai: teikiame dideliais kiekiais amuniciją, šarvuotąsias sistemas, turės būti pristatytos ir pačios moderniausios haubicos į Ukrainą“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė Vokietijos kancleris.
Anot jo, šiuo metu Vokietijoje Ukrainos kariai apmokomi naudotis šia ginkluote.
„Labai dažnai būna tokių pranešimų, kurie visiškai neatitinka tikrovės, kad ukrainiečiai nenori kažkokių ginklų (...). Mes iš tikrųjų labai remiame Ukrainą, vyksta taip vadinamieji ginklų mainai, dėl kurių susitarta, pavyzdžiui, su Čekija, Graikija, kitomis valstybėmis, ir tikrai tais ginklais ukrainiečiai galės pasinaudoti“, – patikino O. Scholzas.
„Mano priimti sprendimai, kad Vokietija konflikto metu nusprendė tiekti ginklus, tai yra sprendimas, kurį įgyvendiname plačiai“, – pridūrė jis.
Ilgą laiką delsusi siųsti ginklus kariaujančiai šaliai, dabar Vokietija susiduria su spaudimu suteikti Kyjivui sunkiųjų ginklų. Jų kol kas Berlynas tiesiogiai nesiunčia, tačiau prašo tą daryti kitas šalis, pažadant kompensuoti praradimus.
Praėjusią savaitę O. Scholzas pareiškė, kad sutarė su Graikija, jog Atėnai nusiųs Ukrainai sovietinių laikų karinės technikos mainais į modernesnę ginkluotę iš Berlyno. Vokietija panašią sutartį jau yra pasirašiusi su Čekija.
Berlynas taip pat yra pažadėjęs naudotų savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“, jos turėtų pasiekti Ukrainą liepą, savaeigių haubicų. Vis dėlto Kyjivas iš Vokietijos tikisi daugiau – tiesiogiai siunčiamų tankų „Leopard“, pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
Susiję straipsniai
Rusija privalės išvesti karines pajėgas iš Ukrainos
Vakarai nesutiks su Rusijos diktuojamomis taikos sąlygomis, ji privalės išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos, Vilniuje kalbėjo Vokietijos kancleris.
„Mes tikrai nesutiksime su Rusijos diktuojama taika, mes nepripažinsime tokios taikos. Dėl to mums labai svarbu ir aišku, kad šios karinės situacijos rezultatas bus tas, jog Rusija privalės išvesti savo karines pajėgas ir kad Ukraina apgins savo nepriklausomybę“, – per spaudos konferenciją Vilniuje antradienį teigė jis.
Pasak Vokietijos lyderio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karine agresija pasiekė tik tai, kad dar labiau suvienijo Vakarų sąjungininkes.
„Ką V. Putinas pasiekė, jis pasiekė, kad NATO dar labiau susivienijo, kad NATO dar labiau stiprina savo pajėgumus, kad stipriname rytinį NATO flangą prie Baltijos jūros, ir tai, kad Švedija ir Suomija nutarė tapti NATO narėmis. Taigi, štai ką pasiekė Putinas savo karine agresija – kad mes daromės dar stipresni“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.
Pasak jo, kadangi V. Putinui nepavyko užgrobti visos Ukrainos, jis tęsia brutalų karą ir stengiasi bent ką nors pasiekti.
O. Scholzas teigė, kad rezultatą duos ir Rusijai įvestos sankcijos. Anot jo, šios sankcijos nublokš tos valstybės ekonomiką dešimtmečius atgal.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis savo ruožtu teigė, kad V. Putinas dėl taikos ims kalbėtis, kai supras, kad pralaimi.
Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, Vakarų pastangos „išsaugoti Rusijos veidą“ yra sunkiai suvokiamos, nes „tada elgiamės nenuosekliai savo pačių atžvilgiu“.
„Sakydami, kad turi būti ryžtingas ir vieningas atsakas į Rusijos agresiją mes patys mėginame per užpakalines duris patekti pas V. Putiną, kalbėtis su juo, įtikinėti, prašyti jį ir tokiu būdu savotiškai legitimizuojame jį“, – per spaudos konferenciją sakė jis, atsakydamas į klausimą apie kai kurių Vakarų lyderių bandymus kalbėtis su Rusijos prezidentu.
Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas tvirtino, jog kalbėti ir padėti privalu Ukrainai, o ne Rusijai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, palaikantis su V. Putinu ryšį telefonu, yra paraginęs Europos lyderis vengti pažeminti Rusiją.
Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris ir kai kurie Vakarų politikai anksčiau tvirtino, kad Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai, jog užbaigtų Maskvos invaziją.
O. Scholzas atmeta sankcijų Minskui panaikinimą mainais į Ukrainos grūdų eksporto tranzitą
O.Scholzas atmeta galimybę panaikinti sankcijas Minskui manais į Ukrainos grūdų tranzitą per Baltarusiją.
Pasak jo, Vakarų šalys ieško būdų, kaip šią žemės ūkio produkciją saugiai išgabenti iš karo draskomos šalies, siekiant išvengti pasaulinio maisto stygiaus.
„Jokiu būdu tai nereikštų, kad turėtume atsisakyti tų sankcijų, kurias esame priėmę (Aliaksandro) Lukašenkos atžvilgiu“, – žurnalistams antradienį sakė Vilniuje viešintis Vokietijos kancleris.
Jis dalyvavo bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda bei Latvijos ir Estijos premjerais Krišjaniu Kairiniu bei Kaja Kallas.
Tokią galimybę anksčiau šią savaitę atmetė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina, viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, negali naudotis savo uostais prie Juodosios jūros, nes juos yra užblokavęs Rusijos karinis laivynas.
Vakarai svarsto grūdus išgabenti geležinkeliu per kitas Europos valstybes, tačiau tai sudėtinga dėl didelio turimos produkcijos kiekio.
Lietuva siūlo suburti šalių koaliciją ir atblokuoti Odesos uostą. Kitaip tariant, Vakarų šalių kariniai laivai lydėtų Ukrainos krovininius laivus, jog jų neužpultų Kremliaus pajėgos.
„Tai – Rusijos atsakomybė, kad grūdai negali būti išgabenti iš Ukrainos. (...) Bandysime rasti sprendimą, Jungtinės Tautos taip pat bando rasti sprendimą“, – Vilniuje kalbėjo O. Scholzas.
Pasak jo, nusprendus atblokuoti Odesos uostą, taip pat reikėtų užtikrinti, jog „Rusija nepiktnaudžiautų tokiais sprendimais“.
Šiuo metu Turkija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kariniams laivams neleidžia plaukti Bosforo sąsiauriu. Tai yra vienintelis vandens kelias Juodąją jūra.