Tokiu siūlymu, pateiktu paskutinėmis Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai savaitėmis, siekiama palaipsniui išspręsti šį sudėtingą klausimą.
Remiantis Prancūzijos dokumentu, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, užuot mėginus buldozeriu įveikti dalies, daugiausia rytinių, ES valstybių narių pasipriešinimą bloko prieglobsčio taisyklių pertvarkymui, plano autoriai ragina sukurti „savanoriško solidarumo mechanizmą“. Jis iš pradžių būtų taikomas 12 mėnesių trukmės bandomuoju laikotarpiu.
Dokumente, kuris buvo pristatytas per Liuksemburge vykusį ES vidaus reikalų ministrų susitikimą, numatyta, kad 19 ES Šengeno zonai priklausančių valstybių įsipareigotų priimti prieglobsčio prašytojus iš tokių spaudžiamų šalių, kaip Graikija, Italija ir Malta.
Jokių pabėgėlių nepriimsiančios narės turėtų skirti finansinę paramą toms, kurios tai darys, siūloma plane.
Pasak ES diplomatų, šia teisiškai neįpareigojančia priemone būtų siekiama paskirstyti 10 tūkst. prieglobsčio prašytojų per metus, o mechanizmas galėtų būti kasmet atnaujinamas.
„Didžioji dauguma šalių leido suprasti, kad pritaria tokiam solidarumui, o keliolika šalių pritaria perkėlimui, o tai yra labai teigiamas dalykas“, – sakė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas posėdžio, kuriam pirmininkavo, pradžioje.
Pasak ministro, Prancūzija ir Vokietija yra tarp tų keliolikos ES narių.
Prasidėjus deryboms, G. Darmaninas tviteryje parašė, kad derybose pasiekta „didelė pažanga“ ir kad didžioji dauguma valstybių narių pritartų planui.
Kai kurios šalys prieštarauja
Už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson teigė, kad šį planą laiko svarbiu žingsniu, paskelbtu po to, kai daug mėnesių nesėkmingai bandyta priversti valstybes nares priimti platesnį prieglobsčio reformos pasiūlymą, pristatytą 2020 metų rugsėjį.
Ji taip pat pažymėjo, kad planas pristatytas Europai priėmus daugiau kaip 4 mln. ukrainiečių pabėgėlių, kuriems netaikomos prieglobsčio taisyklės, galiojančios kitų tautybių asmenims, pavyzdžiui, sirams ir afganams.
„Ukrainos pabėgėlių krizė palietė visas šalis. Tačiau pas mus atvyksta ir kiti pabėgėliai bei migrantai, todėl mums reikia solidarumo“, – sakė Y. Johansson.
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser sakė, kad, jos nuomone, šį planą remia „10–12 šalių“, ir jos įsitikinimu, jis bus patvirtintas.
Tačiau jos kolega iš Austrijos Gerhardas Karneris išreiškė griežtą nepritarimą, sakydamas: „Aš visiškai nepritariu neteisingo signalo siuntimui neteisėtai žmones gabenantiems asmenims.“
Nyderlandai jau pareiškė, kad nepriims prieglobsčio prašytojų pagal šį pasiūlymą, tačiau vienas diplomatas teigė, kad šalis gali prisidėti kitais būdais.
Kitos šalys, pavyzdžiui, Vengrija ir Lenkija, ilgą laiką priešinosi bet kokiai privalomai migrantų perkėlimo sistemai.
Prancūzijos pasiūlyme pabrėžiama, kad į bloką atvykstančių prieglobsčio prašytojų tapatybės nustatymas sustiprintas plačiau naudojant biometrinių duomenų bazę EURODAC ir naują atvykimo filtravimo sistemą.
Taip pat siekiama sumažinti vadinamąjį antrinį judėjimą, kai prieglobsčio prašytojai iš šalies, kurioje tvarkomi jų duomenys, persikelia į kitą, dažnai turtingesnę ES valstybę, pavyzdžiui, Vokietiją ar Prancūziją.
