Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is sakė, kad Prancūzijos įmonė sutiko priimti „sąžiningą ir lygiateisį sprendinį“, pagal kurį Australija sumokės 555 mln. eurų už sprendimą atsisakyti prieš dešimtmetį sudarytos milijardų dolerių vertės povandeninių laivų tiekimo sutarties.
Susitarimas turėtų užbaigti ginčą, per kurį abiejų šalių lyderiai žėrė kaltinimus vieni kitiems, taip pat grasinusį sužlugdyti derybas dėl Europos Sąjungos ir Australijos prekybos sutarties.
„Tai leidžia atversti mūsų dvišalių santykių su Australija naują lapą ir žvelgti į ateitį“, – sakė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu.
A. Albanese'is sakė artimiausiu laiku apsilankysiantis Prancūzijoje „perkrauti“ santykių, aptemdytų „gana akivaizdžių“ nesutarimų.
2021 metų rugsėjį tuometis Australijos premjeras Scottas Morrisonas netikėtai nutraukė seniai sudarytą sutartį su valstybės kontroliuojama „Naval Group“ dėl 12 dyzelinių-elektrinių povandeninių laivų statybos.
S. Morrisonas taip pat pribloškė Paryžių, atskleidęs, kad vyko slaptos derybos dėl atominių povandeninių laivų pirkimo iš JAV arba Jungtinės Karalystės. Tai žymėjo didelį politikos pokytį Australijoje, neturinčioje didelių vietinių branduolinių pajėgumų.
Sprendimas nutraukti sutartį supykdė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. Jis viešai apkaltino S. Morrisoną melavus ir atšaukė Prancūzijos ambasadorių iš Kanberos.
Dvišaliai santykiai išliko įtempti iki šių metų gegužės, kai Australijoje buvo išrinktas centro kairiųjų pažiūrų A. Albanese'is.
Atėjęs į valdžią jis stengėsi pataisyti ryšius su Prancūzija, Naująja Zelandija ir Ramiojo vandenyno salų valstybėmis, kritikavusiomis ankstesnę konservatorių vyriausybės delsimą imtis kovos su klimato kaita priemonių.
„Atkuriame geresnius santykius tarp Australijos ir Prancūzijos“, – sakė A. Albanese'is, pasikalbėjęs su E. Macronu apie minėtą sprendinį.
„Tikiuosi pasinaudoti prezidento Macrono kvietimu man aplankyti Paryžių esant ankstyviausiai galimybei“, – pridūrė premjeras.
Kalbėdamas Singapūre vykstančio saugumo forumo „Šangri La dialogas“ kuluaruose S. Lecornu sakė, kad Prancūzija vertina savo „draugystę“ su Australija.
„Vien dėl to, kad vyriausybė anksčiau netesėjo savo žodžio, nereiškia, kad turime užmiršti savo strateginį ryšį, – pabrėžė prancūzų gynybos ministras. – Australijoje į valdžią atėjo nauja komanda; džiaugiamės galėdami su jais dirbti.“
Ginklavimosi varžybos
Sutartis dėl povandeninių laivų buvo pagrindinis Australijos lenktynių dėl karinių pajėgumų plėtojimo elementas, baiminantis Kinijos grėsmės.
Nesėkminga Prancūzijos povandeninių laivų sutartis Australijos mokesčių mokėtojams kainuos iš viso 2,4 mlrd. JAV dolerių (2,27 mlrd. eurų), sakė A. Albanese'is.
Tikėtina, kad žadami atominiai povandeniniai laivai kainuos daug daugiau, tačiau jie suteiks Australijai galimybę veikti slapčiau ir, apginkluoti moderniomis sparnuotosiomis raketomis, taps didesne atgrasymo priemone Pekinui.
Tačiau išlieka didelis neapibrėžtumas, per kiek laiko jie gali būti pastatyti.
Pirmieji JAV ar Didžiosios Britanijos pastatyti povandeniniai laivai į vandenį greičiausiai nebus nuleisti dešimtmečius, todėl Australijos laivynui senstant atsiveria tam tikra pajėgumų spraga.
Rangovo pasirinkimas turės didelį ekonominį poveikį ir strategines pasekmes, nes Australijos karinis laivynas bus glaudžiai susijęs su pasirinktos šalies laivynu.
Buvęs gynybos ministras, o dabar opozicijos lyderis Peteris Duttonas šią savaitę pareiškė, kad eidamas pareigas jis nusprendė povandeninius laivus įsigyti iš Jungtinių Valstijų. Tai neįprastas atskleidimas, atsižvelgiant į vykstančių derybų jautrumą.
Dabartinė vyriausybė tvirtino, kad sprendimas dar nepriimtas, tačiau pažadėjo likti artima Jungtinių Valstijų partnere.
Tuo tarpu A. Albanese'is ėmėsi preliminarių veiksmų, kad būtų surengtos pirmosios ministrų lygio derybos su Kinija per daugiau nei dvejus metus, tęsiantis daugybei aštrių politinių ir prekybos ginčų.
Gynybos ministras Richardas Marlesas šeštadienį Singapūre pareiškė, kad Australija nori „pagarbių santykių“ su visomis regiono šalimis. Jis pridūrė, kad „tai apima ir Kiniją“.
„Australija vertina produktyvius santykius su Kinija. Kinija niekur nesitraukia. Ir mes visi turime gyventi kartu ir, tikiuosi, kartu klestėti“, – kalbėjo jis.
Tačiau R. Marlesas atmetė aštrų Kinijos kariuomenės pareigūno klausimą, ar vadinamasis AUKUS susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis ir Didžiąja Britanija dėl povandeninių laivų technologijų tiekimo yra naujas gynybos aljansas.
„AUKUS nėra mažasis NATO, – sakė politikas. – Tai nėra aljansas.“
