Manoma, kad šiais veiksmais stengiamasi nuslėpti informaciją apie galimas V.Putino ligas.
Žurnalo duomenimis, V.Putino išmatos buvo pargabentos į Rusiją, pavyzdžiui, 2019 m. spalį, kai jis lankėsi Saudo Arabijoje.
„Iš netiesioginių šaltinių Vidurio Rytuose sužinojome, kad ši delikati misija buvo atlikta prižiūrint FSO“, – rašo „Paris Match“.
Įvertino kalbas dėl V. Putino mirtinos ligos: atsakė, kas lauktų patvirtinus tokią informaciją
Teigiama, kad „atsakingas“ pareigūnas turėjo V.Putino išmatas sudėti į šiam tikslui skirtus maišelius, kad neliktų jokių pėdsakų, ir pargabenti į Rusiją specialiame lagamine.
Kremliaus vadovo išmatos buvo surinktos ir 2017 m., kai jis lankėsi Prancūzijoje. Tad tokio pobūdžio operacijos atliekamos jau gana netrumpą laiką.
Tačiau FSO privalo pasirūpinti, kad apie tai žinantys ambasados darbuotojai niekam neatskleistų šios informacijos.
Balandžio mėnesį tiriamosios žurnalistikos kanalas „Proekt“ paskelbė tyrimą apie V. Putino sveikatą, po kurio paaiškėjo, jog jis reguliariai maudosi vonioje su elnių ragų milteliais ir turi asmeninę medikų komandą, lydinčią jį visose kelionėse.
Dažniausiais V.Putino palydovais išskiriami: otorinolaringologai Aleksejus Ščeglovas ir Igoris Jesakovas bei chirurgas Jevgenijus Selivanovas.
Per ketverius metus A.Ščeglovas į Sočį skrido 59 kartus ir su V. Putinu praleido 282 dienas. J.Selivanovas skrido 35 kartus ir su Rusijos prezidentu praleido 166 dienas. Pastarasis specializuojasi onkologijos srityje ir yra apgynęs disertaciją „Pagyvenusiųjų ir senų pacientų skydliaukės vėžio diagnozės ir chirurginio gydymo ypatumai“.
Susiję straipsniai
Vasarį naujienų portalas „Baza“ rašė, kad dėl „sustiprintų saugumo priemonių“ V.Putinui artimi asmenys keletą kartų per savaitę turi duoti išmatų mėginius. Leidinio duomenimis, dėl karantino apribojimų, nemaža dalis darbuotojų buvo priversti beveik visus metus gyventi karantino sąlygomis.