Padniestrės mokytoja: „Bijau, kad prieš nužudydami okupantai mus žiauriai kankins“

Suimtam ir surištam moldaviškos Tiraspolio mokyklos direktoriui Ionui Iovcevui Kremliaus sadistai 1992 metais į delną įspraudė granatą ir ištraukę saugiklį pareiškė, jog per pusę minutės turi apsispręsti: ar nori mirti, ar dirbti rusiškoje mokykloje.

Sovietinis herbas simbolizuoja tautų lygybę, tačiau po šia priedanga yra vykdoma brutali surusinimo politika.<br>E.Butrimo nuotr.
Sovietinis herbas simbolizuoja tautų lygybę, tačiau po šia priedanga yra vykdoma brutali surusinimo politika.<br>E.Butrimo nuotr.
Benderai šlovina rusišką tanką, kurio pagalba Padniestrė tapo „nepriklausoma“ ir kurio pagalba yra naikinama moldavų kalba.<br>E.Butrimo nuotr.
Benderai šlovina rusišką tanką, kurio pagalba Padniestrė tapo „nepriklausoma“ ir kurio pagalba yra naikinama moldavų kalba.<br>E.Butrimo nuotr.
V.Lenino paminklas Benderuose kažkodėl gėdingai aptrupėjęs.<br>E.Butrimo nuotr.
V.Lenino paminklas Benderuose kažkodėl gėdingai aptrupėjęs.<br>E.Butrimo nuotr.
M.Roibu džiaugiasi mokinių prižiūrimomis rožėmis.<br>E.Butrimo nuotr.
M.Roibu džiaugiasi mokinių prižiūrimomis rožėmis.<br>E.Butrimo nuotr.
I.Iovcevas privalėjo per pusę minutęs apsispręsti ar nori žūti, ar išsižadės moldavų kalbos.<br>E.Butrimo nuotr.
I.Iovcevas privalėjo per pusę minutęs apsispręsti ar nori žūti, ar išsižadės moldavų kalbos.<br>E.Butrimo nuotr.
N.Gerek nuo žudikų visą naktį gavo slėptis šiukšlių konteneineryje.<br>E.Butrimo nuotr.
N.Gerek nuo žudikų visą naktį gavo slėptis šiukšlių konteneineryje.<br>E.Butrimo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Specialiai lrytas.lt, Kišiniovas-Benderai

Jun 13, 2022, 9:50 PM, atnaujinta Jun 14, 2022, 7:45 AM

I.Iovcevas ryžosi žūti, nežinodamas, kad tai netikra granata, o mokomoji. „Tokio išbandymo nelinkiu niekam, mano sveikatai ta naktis labai pakenkė, tačiau didžiuojuosi, kad tėvynės neišdaviau“ – lrytas.lt sakė I.Iovcevas.

1992 metų pavasario, kai Kremliaus sukurstytas Padniestrės regionas panoro atsiskirti nuo Moldovos ir stojo į ginkluotą kovą, nepamirš ir Benderų miesto matematikos mokytoja Nina Gerek. Ypač tos nakties, kurią buvo priversta pratūnoti šiukšlių konteineryje, kad išsigelbėtų nuo su ja susidoroti atėjusių gvardiečių.

Konteineryje mokytoja pasislėpė įspėta vienos kaimynės, sužinojusios, jog naktį bus suimami moldavų aktyvistai. Gvardiečiais tada pasivadinę rusakalbiai Padniestrės separatistai tą naktį tikrai įsilaužė N.Gerek butą ir jos ieškojo.

Kitą dieną mokytojai, tuo metu bene aktyviausiai moldaviško švietimo propaguotojai Benderuose, pavyko pabėgti į už keliolikos kilometrų esančią giminaičių sodybą. N.Gerek yra įsitikinusi, jog separatistai būtų tada ją nužudę, ir gal net panašiai žiauriai kankinę, kaip kad pasielgė su kitos, sporto mokyklos direktoriumi moldavu.

Pastarasis dirbo rusiškoje mokykloje, visiškai nesikišo į politiką ir nebuvo moldaviškumo aktyvistas, tačiau vis vien gvardiečių buvo suimtas. Kišiniovo ir Tiraspolio ginčams tada peraugus į ginkluotus susirėmimus, dauguma moldavų aktyvistų iš Padniestrės pabėgo bijodami susidorojimo.

Minėtas sporto mokyklos direktorius savo žmoną su trimis vaikais irgi išvežė į Kišiniovą, bet pats grįžo į Benderus. Grįžo tam, kad prižiūrėtų miesto pakraštyje turėtame ūkyje laikytus gyvulius ir paukščius.

Kažkas netrukus įskundė, jog Rumunijos pilietybę turintis direktorius gali būti šnipas, ir gvardiečiai direktorių suėmė. Pedagogas buvo pririštas prie medžio, talžomas automatų buožėmis, jam gyvam buvo išdurtos akys ir nupjautos ausys.

Direktoriaus lavonas buvo rastas tik po kelių mėnesių griovyje, kuriame buvo užkasti nužudyti keliasdešimt moldavų. „Tokius žiaurumus, kokius Rusijos kariai dabar išdarinėja Ukrainoje, Maskva visų pirma 1992 metais išbandė Moldovoje“, – tvirtina N.Gerek.

„Aš labai bijau, kad, Ukrainai pralaimėjus, Rusija nuspręs prisijungti Padniestrę, ir čia vėl prieš mus atgims represijos, todėl kasdieną klausausi pranešimų iš fronto ir meldžiu Dievą padėti Kijevui“ – sako N.Gerek.

Panašią baimę dabar išgyvena ir minėtos moldaviškos mokyklos direktorė Maria Roibu. Tiesa, vos kilus 1992 metų mūšiams ji pabėgo iš Benderų į kaimą ir nepatyrė kankinimų grėsmės.

Tačiau po karo M.Roibu vadovavo pedagogų bei tėvų protesto demonstracijoms ir patyrė apstumdymus, apspjaudymus, bei grąsinimus – suimti, sumušti, nušauti. Rusų kalbą universitete baigusi M.Roibu į Benderus atvyko 1989 metais, kai čia paskyrimą dirbti paukščių fabrike gavo jos vyras.

M.Roibu Benderuose tapo pirma moldavų kalbos mokytoja rusiškame vaikų darželyje. Moldovoje Maskva vykdė daug agresyvesnę nei kad Lietuvoje rusinimo politiką ir Benderuose pokariu labai ilgai nebuvo leista įkurti nei moldaviškos mokyklos, nei darželio, nors moldaviškai kalbėjo daugiau kaip trečdalis miesto gyventojų ir čia veikė 18 rusiškų mokyklų.

Moldaviško mokymo pirmoji reikalauti ėmė N.Gerek, atsikrausčiusi iš kaimo į Benderus ir susirūpinusi, kur mokysis jos vaikai, nemokantys rusų kalbos. Po daugybės vizitų komunistų partijos komitete bei miesto taryboje 1981 metais buvo leista atidaryti kelias moldaviškas klases rusiškose mokyklose.

Mokinių padaugėjus ir M.Gorbačiovo vykdytos „pertvarkos“ įtakoje 1988 metais pagaliau buvo leista įkurti pirmą vien moldavišką mokyklą. Jai buvo atiduotas senasis vienos rusiškos mokyklos pastatas.

1992 metų liepą Moldovai su Rusija pasirašius paliaubas dėl karo Padniestrėje nutraukimo ir įteisinus Padniestrės Moldovos Respublikos (PMR) atsiradimą, čia imta uždaryti moldaviškas mokyklas. „Buvo pasakyta, jog galėsime dirbti tik tokiu atveju, jeigu pereisime prie rusiškos kirilicos rašmenų, o kadangi nesutikome, 1994 metais mus nusprendė likviduoti“ – prisimena M.Roibu.

Kariams įsiveržus ir užėmus pastatą, moldaviška mokykla savo veiklą nusprendė tęsti pamokas rengdama parkuose, butuose, aikštėse. Nieko nepadėjo net merijos blokada bei tūkstantinis protesto maršas pėščiomis į Padniestės sostinę Tiraspolį.

Moldavišką mokyklą priglaudė Kišiniovui pavaldus vaikų internatas bei miškų ūkis. Dėl patalpų trūmumo pamokas teko rengti trimis pamainomis ir tokiu būdu, kad pusė mokinių vieną savaitę mokėsi, o kitą savaitę sėdėjo namuose.

Leidimas atidaryti moldavišką mokyklą buvo gautas tik po to, kai M.Roibu su bičiuliais užėmė vieną rusišką mokyklą Moldovos teritorijoje ir trims savaitėms užblokavo traukinių eismą Benderuose.

Planus atidaryti mokyklą bandė sužlugdyti pastato remonto konkursą laimėjusi firma, kuri vykdė KGB nurodymą ir statinį išardė, bet neremontavo. Tėvams ėmus patiems jį remontuoti, Benderų merija pranešė atšaukianti leidimą steigti mokyklą.

Šį trukdį M.Roibu įveikė kartu su mokinių tėvais pusantrui mėnesiui užsibarikadavusi mokykloje ir sukėlusi tarptautinį skandalą.

„Mes patyrėme rusakalbių gyventojų spjaudymus, keiksmus, aplaistymus vandeniu, grąsinimus primušti ir nušauti, kariškių ir policininkų agresiją, mano vyras per tas kovas pasiligojo ir mirė, tačiau nepasidavėme ir toliau turime moldavišką mokyklą“, – džiaugiasi M.Roibu.

Bet direktorė apgailestauja, jog tos nuolatinės kovos, sunkumai ir moldaviško darželio uždarymas padarė savo: mokinių moldaviškose klasėse gerokai sumažėjo.

„Spėju, jog jei Rusija užims Odesos regioną Ukrainoje ir prisijungs prie jo Padniestrę, pirmi susidorojimą patirsime mes, moldaviškumo puoselėtojai“ – teigia M.Roibu. Bet direktorė sako to nebijanti ir didžiuojasi, kad vaikams yra patriotizmo pavyzdys.

Daug metų vienintelei moldaviškai mokyklai Tiraspolyje vadovavęs I.Iovcevas tvirtina, jog iš Padniestrės nebėgs net jei ją užims Rusija. „Jei bus lemta, žūsiu, bet iš čia neišvyksiu, neišduosiiu savo idealų“, – pasakė pedagogas.

Prieš metus į pensiją išėjęs, bet direktoriaus pavaduotoju likęs dirbti I.Iovcevas neseniai parašė atsiminimų knygą apie tai, kokius sunkumus patiria moldaviškas švietimas Padniestrėje. Apie tai, jog mokytojai bei mokinių tėvai yra suimami, gąsdinami, šantažuojami giminaičiams prarasiant darbą, jog mokiniai patiria rusakalbių patyčias ir užpuolimus.

„Padniestrė skelbia tęsianti sovietinės tautų draugystės tradicijas, ir giriasi, jog čia po trečdalį gyventojų sudarantys rusai, ukrainiečiai ir moldavai turi lygias teises, tačiau realybėje visus norima surusinti, kaip kad buvo siekiama ir SSRS“, – pareiškė I.Iovcevas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą