„Mes perdavėme savo klausimus šioms dviem šalims raštu“, – žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
„Dabar laukiame jų raštiškų atsakymų“, – sakė jis.
Dvi Šiaurės šalys pakeitė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką, gegužę pateikdamos paraiškas dėl narystės NATO, jas į tai pastūmėjo Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. Tačiau bet kokiam susitarimui dėl narystės NATO turi pritarti visos 30 Aljanso narių, o Turkija kaišioja pagalius į ratus ir blokuoja jų prašymus. Ankara kaltina Šiaurės šalių kaimynes suteikus saugų prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės laiko „teroristine“ grupuote.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį savo partijos nariams pareiškė, kad „kol Švedija ir Suomija nepriims konkrečių kovos su terorizmu priemonių, mūsų pozicija nepasikeis“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį, lankydamasis Švedijoje, sakė, kad NATO „sunkiai ir aktyviai“ dirba, kad „kuo greičiau“ išsklaidytų Turkijos susirūpinimą. Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin antradienį pripažino, kad Šiaurės šalių paraiškos gali įstrigti, jei susitarimas su Turkija nebus pasiektas iki vėliau birželio mėnesį įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo Madride.
