Ukrainos kelias į Europos Sąjungą: kaip vyktų stojimo procesas, ką mano valstybės narės ir ko laukti iš V. Putino

Praėjus keturioms dienoms po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo kruviną karą, kurio pabaigos ženklų nematyti, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai pateikė prašymą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje.

Demonstrantai, dalyvaujantys žmonių grandinėje aplink Europos Komisijos būstinę Briuselyje, laiko ES ir Ukrainos vėliavas bei simbolius, kad paremtų Ukrainos paraišką dėl kandidatės į ES statuso.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Demonstrantai, dalyvaujantys žmonių grandinėje aplink Europos Komisijos būstinę Briuselyje, laiko ES ir Ukrainos vėliavas bei simbolius, kad paremtų Ukrainos paraišką dėl kandidatės į ES statuso.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, Italijos ministras pirmininko Mario Draghi ir Rumunijos prezidento Klauso Iohanniso susitikimas Kijeve.<br>AP/Scanpix nuotr.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, Italijos ministras pirmininko Mario Draghi ir Rumunijos prezidento Klauso Iohanniso susitikimas Kijeve.<br>AP/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
E. von der Leyen ir V. Zelenskis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
E. von der Leyen ir V. Zelenskis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
O. Scholzas ir V. Zelenskis.<br>SIPA Press/Scanpix nuotr.
O. Scholzas ir V. Zelenskis.<br>SIPA Press/Scanpix nuotr.
Italijos premjeras Mario Draghi ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankosi Irpinėje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Italijos premjeras Mario Draghi ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankosi Irpinėje.<br>AP/Scanpix nuotr.
M. Draghi, E. Macronas ir O. Scholzas lankosi Irpinėje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
M. Draghi, E. Macronas ir O. Scholzas lankosi Irpinėje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Mario Draghi.<br>AP/Scanpix nuotr.
Mario Draghi.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jun 17, 2022, 11:52 AM, atnaujinta Jun 17, 2022, 3:09 PM

Tą pačią dieną, vasario 28-ąją, jis paprašė, kad ES skubiai priimtų Ukrainą pagal naują procedūrą. „Mūsų tikslas – būti su visais europiečiais ir, būti jiems lygūs. Esu įsitikinęs, kad mes to nusipelnėme. Esu įsitikinęs, kad tai įmanoma“, – tuomet sakė V.Zelenskis.

Praėjus beveik keturiems mėnesiams, penktadienį Europos Komisija (EK) turėtų pateikti savo nuomonę, ar Ukraina turėtų būti laikoma valstybe kandidate. Tikimasi, kad ši nuomonė bus teigiama. Tačiau tai tik pradžia – po to 27 ES valstybės narės turės nuspręsti, ar jos sutinka su Komisijos nuomone, ar ne.

Klausimas, ar Ukraina turėtų įstoti į ES ir kaip į tai reaguotų Rusija, jau daugelį metų yra ginčytinas. 2013 m. buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui priėmus staigų sprendimą nepasirašyti susitarimo su ES, kuriuo Ukraina būtų dar labiau įtraukta į ES orbitą, kilo proeuropietiški protestai. Vietoj to V.Janukovyčius pasirinko glaudesnius ryšius su Vladimiro Putino Rusija.

Kitais (2014) metais Rusija įsiveržė į Donbasą ir neteisėtai aneksavo Krymą.

Nors dauguma Europos valstybių tvirtai palaiko Ukrainą ir įvairiais būdais padėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui kariauti, toli gražu neaišku, ar pastarojo noras bus išpildytas.

Dėl politinių ir procedūrinių priežasčių gali būti, kad ES galiausiai nuspręs, jog dabar netinkamas laikas. Ir net jei jie sutiktų su Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen nuomone, kad Ukrainos narystė turėtų būti apsvarstyta, gali prireikti metų ar net dešimtmečių, kol ji taps realybe.

Koks yra stojimo į ES procesas?

Popieriuje šis procesas yra gana paprastas. Šalis pateikia paraišką, o Europos Komisija nusprendžia, ar ji turėtų būti svarstoma kaip kandidatė, ar ne. Ukrainos atveju, Komisija tikriausiai pateiks keletą būdų, kaip valstybėms narėms priimti naują kandidatę.

Manoma, kad EK pateiks du variantus dėl Ukrainos, kurie abu iš esmės reiškia tą patį, tik su nedideliais skirtumais: kad Ukrainos stojimas bus tinkamai pradėtas tik tada, kai baigsis karas ir šalies institucijos galės atitikti kriterijus, būtinus norint įstoti į ES.

Kopenhagos kriterijai – tai gana neaiškus reikalavimų trejetas, kuriuos turi atitikti valstybė kandidatė, kad galėtų pradėti tinkamas stojimo derybas. Juose daugiausia dėmesio skiriama tam, ar toje šalyje veikia laisvosios rinkos ekonomika, ar šalies institucijos yra tinkamos puoselėti europines vertybes, pavyzdžiui, žmogaus teises ir ES teisinės valstybės principo aiškinimą, ir ar šalyje veikia įtrauki demokratija.

Kai šalis laikoma atitinkančia šiuos kriterijus, ji gali pradėti 35 ES derybų etapus, kurių paskutiniuose trijuose vėl grįžtama prie kai kurių Kopenhagos kriterijų sričių.

Tada, kai ES valstybių narių vadovai susitaria, susitarimą turi ratifikuoti Europos Parlamentas ir kiekvienos valstybės narės įstatymų leidžiamoji valdžia.

Ką valstybės narės mano apie Ukrainos stojimą į ES?

Štai čia viskas tampa sudėtinga. Nors ES ir jos 27 narės iš esmės rėmė Ukrainą jos gynybiniuose karo veiksmuose, dėl to, kad šalis, kurioje šiuo metu vyksta karas, pradeda stojimo procesą, kyla įvairių klausimų.

Yra nemažai valstybių kandidačių, kurios stojimo procese dalyvauja jau ne vienerius metus, o kai kuriais atvejais jų stojimo procesas sulėtėjo dėl vidaus politinio nestabilumo. Vienas iš tokių pavyzdžių – Turkija, kurios paraiška iš esmės buvo įšaldyta dėl nuogąstavimų, susijusių su teisinės valstybės ir žmogaus teisių padėties blogėjimu.

Pradedant procesą su šalimi, kurioje šiuo metu vyksta karas, kils klausimų kitoms valstybėms kandidatėms, kurių paraiškos buvo panašiai įšaldytos.

Be to, nerimą kelia tai, kad Ukraina dar toli gražu neatitinka Kopenhagos kriterijų. Pagal „Transparency International“ 2021 m. korupcijos suvokimo indeksą Ukraina yra 122 vietoje 180 šalių sąraše. Palyginimui, Rusija yra 136 vietoje.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis Ukrainos šiuo metu yra okupuota Rusijos ir gali būti okupuota dar ilgai po to, kai baigsis karas, sunku prognozuoti, ar artimiausiais metais padėtis pagerės, ar pablogės.

Kai kurie ES pareigūnai taip pat išreiškė nuogąstavimus, kad sunku pasakyti, kokia žmogaus teisių situacija po karo vyraus Ukrainoje.

Be šių praktinių klausimų, yra ir politinių prieštaravimų. Dalis Vakarų Europos valstybių, kurios buvo ES narės nuo pat Bendrijos įkūrimo, nerimauja dėl galios pusiausvyros pasikeitimo į Rytus, kur kai kurios šalys pastaraisiais metais atsiliko, pavyzdžiui, teisinės valstybės srityje. Europos institucijos susidūrė su Vengrijos ir Lenkijos laisvu elgesiu su ES taisyklėmis ir suvokė, kad šalis, patekusi į ES, gali sau leisti daug daugiau.

Kitos valstybės narės nerimauja dėl Ukrainos prisijungimo prie bloko ir dėl to, kad ji iš karto sunaudos didžiulę ES biudžeto dalį, nes reikės imtis didžiulių atstatymo darbų.

O kai kurios tiesiog reiškia susirūpinimą, kad įtraukti Ukrainą į ilgas ir skausmingas derybas su ES šiuo metu nėra geriausias būdas paremti šalį.

Kiek laiko tai užtruktų?

Tai iš tiesų priklauso nuo to, kokios būklės bus Ukraina, kai baigsis karas. Atrodo, kad labai mažai tikėtina, jog pasibaigus karui Ukraina ilgą laiką atitiks kriterijus, kad galėtų pradėti derybas. Be atstatymo projekto, Ukraina turės pereiti nuo šalies, kurioje galioja įvairaus laipsnio karo padėtis ir komendanto valandos, prie veikiančios demokratijos.

Londono analitinio centro „UK in a Changing Europe“ duomenimis, vidutinis šalies įstojimo į ES laikas yra ketveri metai ir 10 mėnesių. Valstybės narės, kurios gali būti laikomos savotišku Ukrainos narystės pavyzdžiu... Bulgarija, Rumunija, Lenkija, Slovėnija – viršijo vidutinį laukimo laiką.

Ką Ukrainai reikštų įstojimas į ES?

Ukraina taptų didžiausio pasaulyje prekybos bloko, ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos nare, turėtų ES teismų apsaugą ir galimybę naudotis ES biudžetu.

Prisijungusi prie ES Ukraina taip pat labai aiškiai patektų į šalių, kurios laikomos Vakarų aljanso ir JAV vadovaujamos pasaulio tvarkos dalimi, klubą.

Kaip galėtų reaguoti Rusija?

Maskva anksčiau yra sakiusi, kad Ukrainos įstojimas į ES prilygtų stojimui į NATO, o dabar, kai ES tampa tokia atvirai geopolitinė, Vakarams darosi sunkiau tai paneigti.

Rusija jau labai neigiamai reagavo į pasiūlymą, kad ES valstybės narės Suomija ir Švedija gali prisijungti prie NATO. Tai, kad Ukrainą šiltai priima institucija, kuri taip siejama su Vakarais, V.Putinas neabejotinai laikys „agresijos“ aktu.

Kiek tikėtina, kad Ukrainos pasiūlymas bus sėkmingas?

Tai neįvyks greitai, tačiau tikėtina, kad ES dės ypatingas pastangas paremti Ukrainą po Rusijos invazijos.

Daugelis Europos vadovų buvo atvykę aplankyti V.Zelenskio Kijeve, o kai kurie pareigūnai mano, kad jie negali iš birželio 24 d. aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo išeiti tuščiomis rankomis po to, kai pozavo nuotraukoms šalia tikro karo laikų prezidento.

Jei EK pirmininkė Ursula von der Leyen iš tiesų pateiks valstybėms narėms savo išlygų dėl pritarimo Ukrainos kandidatūrai versiją, Europos Sąjungai būtų sunku ją atmesti iš karto.

Tačiau istoriškai ES yra linkusi daryti nenuspėjamus dalykus, net ir per šią krizę. Dažniausiai tokios diskusijos tampa šalių, kurios nesugeba rasti bendros nuomonės, tarpusavio karu, po kurio ginčijami klausimai nustumiami į šalį ir paslepiami, tikintis, kad jie bus pamiršti.

Parengta pagal CNN inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.