„Nepaisant daugybės pareiškimų ir iniciatyvų, susijusių su Vakarų Balkanais, Vakarai (pirmiausia ES) nepasiūlė realios paramos, apsaugos ir konkrečios regiono ateities perspektyvos“, – sakoma antradienį Belgrade paskelbtame laiške.
Vakarų Balkanus supa ES šalys, tačiau jų perspektyvos vis dar neaiškios, teigia autoriai, kritikuodami dviprasmišką pastarųjų dviejų dešimtmečių ES politiką ir teigdami, kad ji lėmė regiono regresą ir posūkį į kitus galios veiksnius.
Visų pirma, didėjanti Rusijos įtaka Serbijoje ir serbiškoje Bosnijos dalyje kelia klausimą, kam iš tikrųjų priklauso Vakarų Balkanai, teigė pasirašiusieji, tarp kurių yra daugiau kaip 100 buvusių politikų, istorikų, rašytojų ir žurnalistų.
„Stojimas į ES yra geopolitinė visų Vakarų Balkanų neišvengiamybė, atsižvelgiant į nuolatines Rusijos pastangas juos destabilizuoti“, – teigia autoriai iš Serbijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Šiaurės Makedonijos, Albanijos, Kosovo ir Kroatijos.
Jie paragino ES viršūnių susitikime Bosnijai ir Hercegovinai suteikti kandidatės statusą, o Kosovo piliečiams – bevizį režimą į ES, teigdami, kad tam jau seniai sudarytos sąlygos.
Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime bus sprendžiama, ar suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai. Vakarų Balkanų valstybės yra skirtingose paraiškų dėl narystės ES teikimo stadijose.
